Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai – tai sveikatos darbuotojai, dirbantys darželiuose ir mokyklose padedantys vaikams formuoti palankius sveikatai įgūdžius ir mokytis gyventi sveikiau. Jie skatina sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviais ir rūpintis savo emocine sveikata.
Šilutės raj. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos VSP specialistė Eimantė Paulauskaitė-Kožemiakinė
Kontaktiniai duomenys:
El. paštas – eimante.kozemiakine@silutessveikata.lt
Mob. Telefonas – +37061259850
Darbo laikas:
Ugdymo įstaigos pavadinimas | Darbo laikas | Pietų pertrauka |
Žemaičių Naumiesčio gimnazija | Pirmadienis 08:00 – 16:09 Antradienis 08:00 – 16:05 Trečiadienis 08:00 – 16:05 Ketvirtadienis 08:00 – 16:05 | 12:00-12:30 12:00-12:30 12:00-12:30 12:00-12:30 |
Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Gardamo skyrius | Penktadienis 08:00 – 11.48 |
Mokinių apžiūros dėl asmens higienos tvarkos aprašas
Mokinių apžiūros dėl asmens higienos, pedikuliozės ir niežų tvarkos aprašas
Pirmos pagalbos organizavimo tvarkos aprašas
Pagalbos mokinio savirūpai pagal gydytojų rekomendacijas užtikrinimo tvarkos aprašas
Mokinių, sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, vistų administravimo tvarkos aprašas
Kneipo terapija – tai sveikatinimas pagal Sebastianą Kneipą, kuris sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą.
Mūsų mitybos įpročiai tiesiogiai įtakoja mūsų sveikatą. Greitas gyvenimo būdas ir pernelyg įtempta dienotvarkė dažnai mus skatina pietauti tuomet, kada leidžia aplinkybės visai neskiriant dėmesio maisto kokybei ir kiekybei. Visuomenės sveikatos specialistė E. Paulauskaitė ir spec. pedagogė, logopedė M. Rimkuvienė renginiu „Sveikai maitiniesi- gerai jautiesi“ skatino visus atsižvelgti į savo mitybos įpročius. Šio renginio esmė įrodyti, jog sveikas maistas gali būti ne tik labai skanus, bet ir gražus, įdomus. Mokiniai bei pedagogai vaišinosi savo namuose paruoštais sveikais patiekalais, vėliau vyko balsavimas ir buvo renkamos trys prizinės vietos. Sveikiname nugalėjusius su originaliausiu patiekalu IIb, 7b kl. ir bibliotekininkę R. Vingienę!
Vienas iš svarbiausių būdų kaip vartotojai gali gauti tinkamą informaciją apie maistą ir maitinimąsi yra maisto produktų ženklinimas. Maisto produkto etikėje teisingai pateikta informacija apie maistą sudaro galimybes gyventojams rinktis sveikatai palankesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus.
Maisto produktų ženklinimas privalo atitikti visoje Europos Sąjungoje (ES) taikomas maisto produktų ženklinimo taisykles, kurios turi užtikrinti, kad būtų pateikta visapusiška informacija apie perkamus produktus. Kartu su teisiškai privaloma informacija gamintojai ar kiti už maisto ženklinimą atsakingi subjektai savo nuožiūra gali pateikti papildomą informaciją, jeigu ji yra teisinga ir neklaidina vartotojo. Be bendrų Europos Sąjungoje (ES) nustatytų ženklinimo taisyklių visiems maisto produktams, taip pat galioja tiek ES, tiek nacionalinės specialios taisyklės atskiroms maisto produktų grupėms ar produktams (pvz., mėsai, alkoholiui, greitai gendančiam maistui, ekologiškos gamybos maistui, kūdikių mitybos produktams ir kt.).
Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. visų ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų ženklinimas turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (toliau – Reglamentas) reikalavimus. Reglamentu 1169/2011 nustatomi informaciją apie maistą, visų pirma maisto produktų ženklinimą, reglamentuojantys bendrieji principai, reikalavimai ir atsakomybė.
Vienas iš Reglamento reikalavimų, kad informacija apie maistą neturi klaidinti vartotojų, visų pirma:
• dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo;
• priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;
• darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą.
Visa privaloma informacija apie maistą turi būti parašyta vartotojams lengvai suprantama kalba (t.y. valstybine kalba), tačiau etiketėje nedraudžiama duomenų nurodyti keliomis kalbomis. Ant visų Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų (tiek pagamintų Lietuvoje, tiek ES ar kitose ne ES šalyse) etikečių pateikiama informacija privalo būti nurodyta lietuvių kalba.
Siekiant užtikrinti, kad privalomi duomenys apie maistą, kurie turi būti nurodomi ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje, būtų įskaitomi, Reglamente nustatyta, kad jie turi būti spausdinami šriftu, kurio rašmenų x (minimalus) aukštis yra lygus 1,2 mm arba didesnis. Ant pakuočių arba taros, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis kaip 80 cm2 , šrifto dydžio x aukštis turi būti lygus 0,9 mm arba didesnis.
Ženklinant maisto produktus privaloma nurodyti šiuos duomenis:
•maisto produkto pavadinimą (visada privalu nurodyti);
• sudedamųjų dalių sąrašą (išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus Reglamente, kai nereikia nurodyti sudedamųjų dalių sąrašo);
• visas Reglamento II priede išvardytas sudedamąsias dalis ar pagalbines perdirbimo medžiagas, ar medžiagas, gautas iš II priede išvardytų medžiagų arba produktų, sukeliančių alergijas ar netoleravimą, naudojamus gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu (t. y. kai tokių medžiagų yra maisto produkto sudėtyje);
•tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį (kai reikia, t. y. sudedamųjų dalių kiekis nurodomas tik tam tikrais Reglamente numatytais atvejais);
• maisto produkto grynąjį kiekį (privalu nurodyti, išskyrus kai kuriuos atvejus, nurodytus Reglamente);
• minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki…“ (data) (visada privalu nurodyti);
• visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas (kai reikia);
• maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą;
• kilmės šalį ar kilmės vietą (visais atvejais, numatytais specialiosiose nuostatuose arba jei jos nenurodžius vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos);
• vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą;
• daugiau kaip 1,2 % tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais;
• maistingumo deklaraciją (privaloma nuo 2016-12-13).
Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ MAISTO PRODUKTO ETIKETĖJE
Ženklinant maisto produktus visada turi būti nurodytas įprastinis arba teisės aktuose reglamentuotas maisto produkto pavadinimas. Nei prekės ženklas, nei registruotas produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj maisto produkto pavadinimo; jie gali būti vartojami kartu su maisto produkto pavadinimu. Pvz., mėsa, duona ,,Rugelis”, šiuo atveju ,,mėsa“ ir ,,duona“ yra maisto produkto pavadinimas, o ,,Rugelis“ jau yra registruotas arba sugalvotas pavadinimas.
Kai kurių maisto produktų pavadinimai gali būti reglamentuoti teisės aktuose. Pvz., maisto produkto pavadinimas „vaisių sultys“ yra reglamentuotas teisės aktuose, todėl pavadinimas ,,vaisių sultys“ gali būti vartojamas tik maisto produktui, kuris yra skystis, sunkiamas iš sveikų, prinokusių, šviežių arba atšaldytų vienos ar daugiau sumaišytų rūšių vaisių, kurio spalva, aromatas ir skonis būdingas tiems vaisiams, iš kurių jis pagamintas.
Teisės aktuose reglamentuotų maisto produktų pavadinimų pavyzdžiai: „vaisių nektaras“, ,,pienas“, ,,nugriebtas pienas“ ,,liesas pienas“, ,,sūris“, ,,pelėsinis sūris“, ,,medus“ ir kiti.
Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu turi būti pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą visais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, pirkėjas galėtų būti suklaidintas (pvz., susmulkintas į miltelius, pakartotinai užšaldytas, išdžiovintas šaldant, greitai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas, šaldyta žuvis, vytinta dešra ir pan.).
Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti nuorodos „švitinta“ arba „apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“.
Maisto produktų, kurie prieš parduodant buvo užšaldyti ir kurie parduodami atitirpinti, atveju, prie maisto produkto pavadinimo turi būti pateikiama nuoroda „atitirpintas“. Jei dešrelės apvalkalas nevalgomas, tai turi būti nurodyta (pvz., ,,Dešrelės apvalkalas nevalgomas“).
Reglamente taip pat numatyti atskiri reikalavimai, nurodant mėsos ir mėsos gaminių pavadinimus, t. y. pvz., kada galima rašyti ,,smulkinta mėsa“, „sudarytas (-a) iš mėsos gabalų“ ir pan.
Skysčių grynasis kiekis privalo būti nurodytas tūrio vienetais: litrais, centilitrais arba mililitrais, kitų produktų – masės vienetais: kilogramais arba gramais. Pvz., 300 ml, 1,5 l; 100 g; 0,5 kg ir pan. Žodžiai ,,Grynasis kiekis“ gali būti rašomi, tačiau tai nėra privalomas reikalavimas.
Kai kietas maisto produktas pateikiamas skystoje terpėje, ženklinant nurodomas ir grynasis maisto produkto svoris be skystos terpės, o jei maisto produktas yra glazūruotas – be glazūros. Pvz., ženklinant konservuotus žirnelius nurodoma: grynasis svoris 690 g, sausasis svoris 430 g.
Reglamento IX priede nurodyti kai kurie atvejai, kada maisto produkto grynojo kiekio nurodyti nereikia. Pvz., grynojo kiekio neprivaloma nurodyti maisto produktams, kurių grynasis kiekis mažesnis nei 5 g ar 5 ml (tačiau ši nuostata netaikoma prieskoniams ir prieskoniniams augalams); kurie paprastai parduodami vienetais, jei vienetų skaičius gali būti aiškiai matomas ir jie gali būti suskaičiuojami iš išorės arba, jei taip nėra, nurodytas ženklinant ir pan.
Pvz., ,,Sudedamosios dalys. Cukrus, miltai, stabilizatorius E 412, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 330, kakavos sviestas, dažiklis E 100, džiuvėsiai“ arba ,,Sudedamosios dalys. Cukrus, miltai, stabilizatorius guaro derva, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų r., kakavos sviestas, dažiklis kurkuminas, džiuvėsiai“.
Kvapiosios medžiagos vadinamos žodžiais „kvapioji medžiaga“ („kvapiosios medžiagos“) arba konkretesniu kvapiosios medžiagos pavadinimu, arba jos aprašymu. Pvz., Cukrus, miltai, stabilizatorius E 412, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 330, kakavos sviestas, dažiklis E 100, džiuvėsiai, kvapioji medžiaga“ arba ,,Sudedamosios dalys. Cukrus, miltai, stabilizatorius guaro derva, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų r., kakavos sviestas, dažiklis kurkuminas, džiuvėsiai, braškių kvapioji medžiaga“.
Maisto produktų gamyboje naudojamos ir produktuose išliekančios tam tikros sudedamosios dalys, kitos medžiagos arba produktai (pvz., žemės riešutai, pienas, kiaušiniai, žuvis) gali sukelti vartotojų alergijas arba netoleravimą, o kai kurios alergijos arba netoleravimas yra pavojingi atitinkamų asmenų sveikatai. Todėl svarbu, kad būtų pateikta informacija, ar maisto produkto sudėtyje yra medžiagų arba produktų, galinčių sukelti alergijas arba netoleravimą, kad maistui alergiški ar jo netoleruojantys vartotojai galėtų pagrįstai rinktis saugius maisto produktus.
Alergijas ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimas pabrėžiamas pateikiant jį taip, kad jis aiškiai išsiskirtų iš kitų sąrašo sudedamųjų dalių, pvz., pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą.
Pvz., ,,Sudedamosios dalys. Kvietiniai miltai, vanduo, pienas, kiaušiniai, bulvių krakmolas, žemės riešutai, džiovintos braškės, cukrus ……….“ arba ,,Sudedamosios dalys. Kvietiniai miltai, vanduo, pienas, kiaušiniai, bulvių krakmolas, žemės riešutai, džiovintos braškės, cukrus ……….“ ir pan.
Kai sudedamųjų dalių sąrašo nėra, rašoma ,,sudėtyje yra“ ir po šių žodžių nurodomas alergijas ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimas. Tokių duomenų pateikti nereikalaujama tais atvejais, kai maisto produkto pavadinime aiškiai nurodyta atitinkama medžiaga arba produktas.
Alergijas ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produktai, kurių pavadinimus reikia nurodyti maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše, išvardytos Reglamento II priede.
Ženklinant maisto produktus, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), turi būti nurodyta, kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, pvz., „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) [organizmo (-ų) pavadinimas]“. T. y. privaloma ženklinti tik maisto produktus, kurių sudėtyje GMO kiekis yra didesnis nei 0,9 proc., tokiu atveju visos medžiagos, kurių sudėtyje yra GMO arba kurios pagamintos iš jų, turi būti išvardintos sudedamųjų dalių sąraše kartu su žodžiais „genetiškai modifikuotas“.
Atskiros sudedamosios dalies arba tam tikros kategorijos sudedamųjų dalių, naudotų maisto produktui gaminti ar ruošti, kiekis privalo būti nurodomas, kai sudedamoji dalis arba atitinkamų sudedamųjų dalių kategorija:
Sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių kategorijos kiekis nurodomas išreiškiant procentiniu dydžiu, atitinkančiu sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių kiekį jos (jų) naudojimo metu. Ši informacija turi būti pateikiama maisto produkto pavadinime arba iš karto po jo arba sudedamųjų dalių sąraše, susijusiame su atitinkama sudedamąja dalimi arba sudedamųjų dalių kategorija.
Maisto produkto tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip:
Šalia šių žodžių užrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra. Data rašoma neužkoduota forma šia tvarka: diena, mėnuo ir metai (t. y. įrašoma konkreti data arba pateikiama nuoroda į tai, kurioje etiketės vietoje ji yra). Pvz., ,,Geriausias iki 21 06 2015“; ,,Geriausias iki 06 2015 (pabaigos); ,,Geriausias iki: ŽR. pakuotės apačioje“ ir pan.
Šaldytai mėsai, šaldytiems mėsos pusgaminiams ir šaldytiems neperdirbtiems žuvininkystės produktams taip pat reikia nurodyti užšaldymo datą arba pirmojo užšaldymo datą, jei produktas buvo užšaldytas daugiau nei vieną kartą: „Užšaldyta … (data)“. Data rašoma taip: diena, mėnuo ir metai.
Kai kuriems maisto produktams nereikalaujama nurodyti minimalaus šių produktų tinkamumo vartoti termino: neluptų, nesmulkintų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant bulves; vynų, likerinių, putojančių, aromatintų vynų ir panašių produktų, gautų iš kito nei vynuogės vaisiaus; gėrimų, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 % arba didesnė; kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie, atsižvelgiant į jų sudėtį, paprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo; acto, valgomosios druskos, kietojo cukraus, konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus, kramtomosios gumos ir panašių kramtomųjų produktų.
Turi būti nurodytas Europos Sąjungoje įsisteigusio ir atsakingo už informacijos apie maistą teikimą maisto verslo operatoriaus* (gamintojo ar pakuotojo, ar pardavėjo, ar importuotojo į Europos Sąjungos rinką) pavadinimas ir adresas (pvz., UAB „A“, adresas: Aurų g. 191, LT07170 Vilnius, Lietuva).
* maisto verslo operatorius, atsakingas už informacijos apie maistą teikimą, yra operatorius, kurio pavarde ar įmonės pavadinimu prekiaujama maistu produktu arba, jei tas operatorius nėra įsisteigęs ES, importuotojas į ES rinką.
Informaciją apie kilmės šalį ar kilmės vietą būtina pateikti, jei tokios informacijos nepateikus, pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės, ypač tuo atveju, jei visa su maisto produktu susijusi pateikta informacija arba etiketė leistų daryti prielaidą, kad šio maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita.
Šis reikalavimas taip pat taikomas tais atvejais, kai maisto produkto prekinis pavadinimas arba kiti simboliai ant etikečių (pvz., paveiksliukas, vėliavėlė arba informacija apie vietą) galėtų suklaidinti vartotoją dėl produkto tikrosios kilmės.
Tais atvejais, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra nurodyta, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos taip pat nurodoma atitinkamos pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmės šalis ar kilmės vieta, arba nurodoma, kad pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita nei to maisto produkto (pvz., tuo atveju, kai braškių uogienei, pagamintai Lietuvoje ir paženklintai kilmės nuoroda „Kilmės šalis – Lietuva“, buvo naudotos Lenkijoje užaugintos braškių uogos).
Pateikti informaciją apie kilmės šalį ar kilmės vietą visada privaloma ženklinant medų, šviežius vaisius ir daržoves, vyną, alyvuogių aliejų, ekologiškus maisto produktus, žuvis bei jautieną ir jos produktus, o nuo 2014 m. gruodžio 13 d. – ir kitą mėsą: šviežią, atšaldytą arba sušaldytą kiaulieną, avieną, ožkieną ir naminių paukščių mėsą.
Šią informaciją būtina pateikti, kai maisto produktą būtina laikyti ir (arba) vartoti ypatingomis sąlygomis. Pvz., ant vaisių sulčių pakuotės būna nurodyta „Laikyti kambario temperatūroje. Prieš atidarant suplakti. Atidarius laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2 paras“.
Maistingumo deklaracijoje aprašoma maisto produkto energinė (kilodžiauliais (kJ) ir kilokalorijomis (kcal) ir maistinė (pvz., baltymai, riebalai, angliavandeniai, skaidulinės medžiagos, vitaminai, mineralinės medžiagos ir kt.) vertė.
Maistingumo deklaracija privaloma nuo 2016 m. gruodžio 13 d.
Iki 2016 m. gruodžio 13 d. maistingumo ženklinimas privalomas tik tuo atveju, jeigu yra pateikiami teiginiai apie sveikumą (pvz., vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninę sitemą, geležis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą ir pan.) ir (ar) maistingumą (pvz., mažai kalorijų, mažai riebalų, baltymų šaltinis, daug vitaminų ir pan.) arba maisto produktai yra papildyti vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis. Jei maistingumas ženklinamas iki minėtos datos savanoriškai, jis taip pat turi atitikti Reglamente nurodytus reikalavimus.
Privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija:
energinė vertė ir riebalų,
sočiųjų riebalų rūgščių,
angliavandenių,
cukrų,
baltymų
druskos* kiekiai.
* kai tinkama, šalia maistingumo deklaracijos gali būti pateiktas teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame susidarantis natris.
Privalomos maistingumo deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant vienos ar kelių šių medžiagų kiekius: mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, skaidulinių medžiagų, kai kurių vitaminų ar mineralinių medžiagų (kurių kiekiai yra dideli) kiekius.
Energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekis nurodomi 100 g arba 100 ml produkto.
Energinė vertė ir maistinių medžiagų kiekiai gali būti nurodomi vienai porcijai ir (arba) vartojimo vienetui, kuris yra vartotojui lengvai atpažįstamas, jei etiketėje nurodomos naudojamos porcijos arba vieneto kiekis ir pakuotėje esančių porcijų arba vienetų skaičius.
Kai nurodomi vitaminai ir mineralinės medžiagos, turi būti nurodomi ne tik jų kiekiai, bet ir referencinių suvartojamų kiekių (referencinės maistinės vertės – RMV*) procentiniai dydžiai 100 g ar 100 ml produkto * referencinis vartojimo kiekis, referencinė maistinė vertė iki Reglamento įsigaliojimo buvo etiketėse nurodoma kaip rekomenduojama paros norma (RPN).
* referencinis vartojimo kiekis, referencinė maistinė vertė iki Reglamento įsigaliojimo buvo etiketėse nurodoma kaip rekomenduojama paros norma (RPN).
Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad maisto produktas turi tam tikrų naudingų savybių dėl energijos (kaloringumo), maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi, turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi. Pvz., etiketėje užrašyta „mažai kalorijų“, ,,mažai riebalų“, „be riebalų“, „daug baltymų“, „vitaminų C ir folio r. šaltinis“ ir pan.
Teiginys apie sveikatingumą (sveikumą) – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos. Pvz., „Baltymai padeda išsaugoti raumenų masę“, „Kalcis reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti“, „Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą“ ir pan.
Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą turi būti pagrįsti ir įrodyti visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.
Leidžiama vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą ir yra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašus.
Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti Reglamento 1924/2006 priede ir atitinka šiame reglamente išdėstytas sąlygas. Pvz., užrašas „daug skaidulinių medžiagų“ – teiginys, kad maisto produktas turi daug skaidulinių medžiagų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų (maistinių skaidulų) arba 100 kcal – mažiausia 3 g skaidulinių medžiagų; užrašas ,,mažai cukrų“ – teiginys, kad maisto produktas turi mažai cukrų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 2,5 g cukrų ir pan.
Teiginiai apie sveikatingumą (sveikumą), įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašus, taip pat privalo atitikti jiems nustatytas sąlygas. Pvz., teiginys ,,Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“ gali būti vartojamas kalbant tik apie tą maisto produktą, kuris yra bent jau vitamino C šaltinis, t. y. šį teiginį galima rašyti tik tada, jei 100 g produkto vitamino C yra ne mažiau kaip 15 proc. vitamino C referencinės maistinės vertės; teiginys ,,Graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą“ gali būti vartojamas kalbant tik apie maisto produktus, su kuriais per parą gaunama 30 g graikinių riešutų; šiuo atveju vartotojui taip pat turi būti pateikta informacija, kad ,,teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 30 g graikinių riešutų“; teiginys ,,Pektinai padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje“ gali būti vartojamas kalbant tik apie maisto produktą, su kuriuo per parą gaunama 6 g pektinų; šiuo atveju vartotojui taip pat turi būti pateikta informacija, kad ,,teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant 6 g pektinų“ ir pan.
Nuo 2012 m. gruodžio 14 d. leidžiama pateikti ženklinant maisto produktus tik tuos teiginius apie sveikumą, kurie yra leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąraše, patvirtintame Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr.432/2012 (OL 2012 L 136, p. 1) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 274/2014 (nauja sąrašo redakcija lietuvių kalba) (OL 2014 L 83, p. 1). Šiuo metu sąraše yra virš 220 leistinų teiginių apie sveikatingumą.
Draudžiami teiginiai apie sveikatingumą, kuriais:
Jei pateikiami teiginiai apie maistingumą arba sveikumą, turi būti pateikiama privalomoji maistingumo deklaracija; turi būti parašyta įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba ir pan.
Tam tikrais atvejais etiketėse gali būti nurodyti kiti privalomi papildomi duomenys apie konkrečių rūšių ar kategorijų maisto produktus, pvz., užrašas „supakuotas naudojant apsaugines dujas“ turi būti rašomas, jei produktas supakuotas naudojant apsaugines dujas; užrašas „su saldikliu (-iais)“ arba „su cukrumi (-ais) ir saldikliu (-iais)“ turi būti pateiktas prie maisto produkto pavadinimo, jei maisto produkto sudėtyje yra saldiklio ar saldiklių arba jei į maisto produktus įdėta tiek saldiklio arba saldiklių, tiek cukraus arba cukrų; užrašas „Sudėtyje daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams, nėščioms ar žindančioms moterims“ tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml rašomas tada, kai gėrimuose, išskyrus tuos, kurių pavadinime yra žodis ,,kava“ arba ,,arbata“, kofeino dalis yra didesnė kaip 150 mg/l. Daugiau informacijos Reglamento 10 str. ir III priede
Maisto produktų etiketėse taip pat gali būti pateikiama informacija apie maisto produkto saugomą kilmės vietą ar saugomą geografinę kilmę, informacija apie tai, kad produktas registruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys ir pan.
Kituose teisės aktuose gali būti nurodyta, kad ženklinant konkrečius maisto produktus, be paminėtuose teisės aktuose nurodytos informacijos, turi būti pateikta ir kita papildoma informacija. Pvz., kai ženklinami maisto produktai, papildyti vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis; ekologiškai pagaminti/užauginti produktai; kai kurie maisto produktai pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus privalomuosius kokybės reikalavimus (šokoladas ir jo gaminiai, kai kurie pieno produktai ir pan.), išskirtinės kokybės produktai ir kiti.
Atskirais teisės aktais nustatyti specialieji ženklinimo reikalavimai tokiems maisto produktams, kaip maisto papildai, specialios mitybinės paskirties maisto produktai (kūdikiams skirti maisto produktai, maisto produktai, skirtiems svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms, specialios medicininės paskirties maisto produktai), produktai, tinkantys glitimo netoleruojantiems žmonėms ir pan.
Savanoriškai maisto produktai gali būti ženklinami simboliu „Rakto skylutė“. Tokio ženkinimo tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose turi būti mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų.
Šiuo simboliu paženklinti maisto produktai privalo atitikti LR sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 patvirtintus simbolio „Rakto skylutė“ naudojimo reikalavimus (TAR, 2014-01-24, Nr. 214-00514).
Daugiau informacijos apie maisto produktų ženklinimą:
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilnius, 2015 (tel. pasiteiravimui (8 5) 276 1341 ir (8 5) 236 0497)
Elektrinis paspirtukas – pastaruoju metu itin išpopuliarėjusi miesto gyventojų transporto priemonė. Jis leidžia išvengti kamščių piko metu, nekelia parkavimo problemų, patogus transportuoti, todėl dažnai yra pasirenkamas šiuolaikinių miesto gyventojų. Tačiau staigus elektrinių paspirtukų populiarumo šuolis sukėlė didelį sąmyšį tarp kitų eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų, automobilių vairuotojų. Elektrinių paspirtukų vairuotojai turėtų elgtis atsakingai, kad nekeltų grėsmės ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Tam, kad kelionė būtų saugi tiek pačiam paspirtuko vairuotojui, tiek aplinkiniams svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atsargiam kelyje. Kaip paspirtuku važiuoti saugiai ir atsakingai?
Saugos patarimai
GALVOS TRAUMOS.
Vienos dažniausių traumų, susijusių su elektrinių paspirtukų naudojimu.
Išeitis: dėvėti šalmą. Pagal KET, vaikams iki 18 m. jis yra privalomas.
TANDEMINIS VAŽIAVIMAS (ĮSKAITANT TĖVUS SU VAIKAIS)
Elektriniai paspirtukai nėra pritaikyti važiuoti daugiau nei vienam asmeniui – nėra pakankamai vietos patogiai atsistoti nei rankenų laikytis antram žmogui.
Išeitis: važinėti po vieną
NEATSARGUS VAIRAVIMAS
Daugelis žmonių susižeidžia krisdami, kai susiduria su automobiliu, šaligatvio borteliu ar kitu negyvu objektu.
Išeitis: gerai susiplanuokite savo maršrutą. Kiekvieno miesto ar rajono eismo reguliavimas skiriasi. Gali būti, kad elektriniais paspirtukais negalima važiuoti pėsčiųjų takais. Tokiu atveju važiuokite važiuojamąja kelio dalimi, tačiau įspėkite kitus eismo dalyvius apie savo manevrus rankomis. Dėvėkite šviesą atspindinčius drabužius.
PASPIRTUKŲ GEDIMAS
Išeitis: prieš naudodamiesi paspirtuku, patikrinkite, ar jis neturi pastebimų gedimų: ar pripūstos padangos, ar nėra nusėdęs akumuliatorius, ar šviečia žibintai, veikia stabdžiai.
NAUJI VAIRUOTOJAI
Jei mokate važiuoti dviračiu ar paprastu paspirtuku, nereiškia, kad gerai valdysite elektrinį paspirtuką. Išeitis: pasipraktikuokite. Šių transporto priemonių ratai mažesni, dėl to jie jautresni kelio nelygumams. Patartina pasipraktikuoti tuščioje stovėjimo aikštelėje ar kitoje erdvėje.
NETINKAMAI PALIKTI PASPIRTUKAI
Tai nekelia rizikos vairuotojui, bet derėtų nepamiršti apie pagarbą kitiems.
Išeitis: palikite paspirtukus taip, kad jie netrukdytų kitiems – nestatykite jų ant pėsčiųjų ar dviračių takų, autobusų stotelėse, perėjose ar važiuojamojoje kelio dalyje.
Būkime budrūs ir saugūs kelyje!
Informaciją paruošė VSP E. Paulauskaitė
Informacijos šaltiniai: SMLPC ; https://www.sveikatos-biuras.lt/naujiena/bukime-saugus-kelyje-elektriniai-paspirtukai-kaip-saugiai-naudotis-2963 ;
Birželio 3 dieną, Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, Gardamo skyriaus 1-4kl. mokiniai, kartu su visuomenės sveikatos specialiste, vykdančia sveikatos priežiūrą mokykloje E. Paulauskaite turėjo smagų praktinį užsiėmimą. Iš pradžių mokiniai žiūrėjo edukacinį filmuką apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo piramidę, vėliau atliko lengvą viso kūno mankštą ir eksperimentą „Neatrasti sveiko maisto skoniai“. Vien tik pamatę vienokį ar kitokį maistą mūsų smegenys ir skonio receptoriai jau jaučia ir žino koks tai skonis. Rūgštus, o gal saldus? Eksperimento metu mokiniams užrištos akys, jog nieko nematytų ir paduotos skirtinos daržovės bei vaisiai. Vaikams atsivėrė skonių ir pojūčių kraitė, kurie jos nesitikėjo. Pasirodo vienokios ar kitokios daržovės, prieš kurias jie yra priešiškai nusistatę yra skanios (ypač patiko brokoliai!). Mokiniai spėliojo, kas tai per maistas. Atspėję sužinojo kokia šios daržovės ar vaisiaus nauda mūsų organizmui. Po eksperimento visas likusias daržoves ir vaisius visi draugiškai suvalgėme. Buvo smagu ir įdomu!
Vaikščiojimas yra natūrali ir mums kaip biologinei rūšiai gyvybiškai būtina fizinė veikla. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Taigi norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą galime tiesiog daugiau vaikščioti. Toliau pateikta keletas faktų apie ėjimo naudą žmogaus sveikatai.
VAIKŠČIOJIMAS SUMAŽINA NEIGIAMAS ILGO SĖDĖJIMO PASEKMES
Jei dirbate protinį darbą prie rašomojo stalo, dažnai dalyvaujate posėdžiuose, paskaitose ar seminaruose, laisvalaikiu sėdite namie ant patogaus fotelio ar sofos ir vykstate automobiliu į darbą, dėl labai mažo fizinio aktyvumo kyla grėsmė jūsų sveikatai. Todėl net ir trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai yra būtini. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad po 10 min. aktyvaus (greito) pasivaikščiojimo suintensyvėja raumenų veikla ir kraujotaka. O tai sumažina net trijų valandų sėdėjimo padarytą žalingą poveikį kojų arterijoms. Todėl rekomenduojame, jei ilgai pasyviai sėdite darbe, darykite bent trumpas pertraukas: apeikite aplink pastatą, pasivaikščiokite parke ar kitur, sparčiu žingsniu paėjėkite bent vieną transporto stotelę.
VAIKŠČIOJIMAS SKATINA KŪRYBIŠKUMĄ
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pasivaikščiojimo metu ir trumpai po jo padidėja žmogaus kūrybingumas. Tiriant savanorius, kūrybiškų testo atsakymų gauta du kartus daugiau tuo metu, kai jie judėjo. Rezultatai nepriklauso nuo to, ar vaikštoma patalpoje, ar lauke. Jeigu blogas oras, galima žingsniuoti ant bėgimo takelio.
VAIKŠČIOJIMAS MAŽINA PSICHOLOGINĘ ĮTAMPĄ
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad asmenys, kurie daugiau vaikšto, turi žemesnį psichologinės įtampos lygį. Šis poveikis ypač gerai pastebimas žmonėms, patyrusiems sunkias emocines traumas. Kitas tyrimas nustatė, kad smegenys patiria būseną, panašią į meditaciją, kai vaikštoma po vaizdingas, žalias erdves. Todėl rekomenduojama dažniau ieškoti galimybės pasivaikščioti po parkus, miškus ar sodus po pietų ar po priešpiečių.
VAIKŠČIOJIMAS SUMAŽINA KRAUJOSPŪDĮ
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 30 min. greito ėjimo sumažina arterinį kraujospūdį, poveikis lieka ir po pasivaikščiojimo. Be to, panašų efektą galima gauti 30 min. ėjimo padalinus į 3 dalis (po 10 min.). Tai ypač naudinga dirbantiems intensyvų protinį darbą sėdint.
VAIKŠČIOJIMAS AKTYVUOJA ORGANIZMO VEIKLĄ
Jei nuolatos jaučiate nuovargį, nevenkite žemo intensyvumo fizinių pratimų ar tiesiog pasivaikščiojimo. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad ši paprasta fizinė veikla gali padidinti subjektyvų energijos lygį iki 20 proc. ir sumažinti nuovargį iki 65 proc.
VAIKŠČIOJIMAS GERINA NUOTAIKĄ
Moksliniu tyrimu nustatyta, kad kuo daugiau laiko žmonės prasėdi automobilyje, tuo prastesnė tampa jų psichologinė būsena. Bet 10 min. greito ėjimo gali šiek tiek ją pagerinti. Taigi daugiau fizinio aktyvumo – daugiau emocinės pusiausvyros.
VAIKŠČIOJIMAS PADEDA DIRBTI
Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, kurie dirbo specialiai įrengtose darbo vietose su galimybe žingsniuoti vietoje, tapo mažiau dirglūs, jautė didesnį pasitenkinimą darbu, patyrė žemesnį streso lygį negu tie, kurie nuolat stovėjo ar sėdėjo darbo vietoje.
VAIKŠČIOJIMAS STIMULIUOJA IMUNINĘ SISTEMĄ
Moksliniu tyrimu nustatyta, kad kasdienis intensyvus 30–45 min. pasivaikščiojimas skatina imuninę sistemą ir iš dalies apsaugo nuo neigiamo šalčio poveikio. Reguliariai besimankštinantys žmonės peršalimo ligomis serga rečiau, trumpiau bei lengviau.
VAIKŠČIOJIMAS MAŽINA CUKRAUS KIEKĮ KRAUJO PLAZMOJE
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 15 min. pasivaikščiojimas po kiekvieno valgio gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje net iki 24 val. Todėl tiems, kurių padidėjęs cukraus kiekis kraujo plazmoje, ypač naudinga vietoj deserto pasivaikščioti lauke.
VAIKŠČIOJIMAS STIMULIUOJA VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ ATMINTĮ
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ilgas vaikščiojimas ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms: jis teigiamai veikia ne tik fizinę sveikatą (mažėja svoris ir kraujospūdis, gerėja pusiausvyra ir kt.), bet pagerina atmintį ir pažintines funkcijas.
Vaikščiojimas yra daugiau nei mechaniškas, nesąmoningai atliekamas veiksmas, kai viena pėda statoma priešais kitą. Kai nuolat vaikštoma netaisyklingai, per ilgą laiką gali išryškėti nemažai sveikatos problemų. Tai galėtų būti nedideli nugaros skausmai, pasikartojantys skausmai pėdos, kelių ir klubų sąnariuose. Toliau trumpai aprašytos dažniausiai pasitaikančios vaikščiojimo klaidos ir galimas jų koregavimas.
PER DIDELIS SKUBĖJIMAS ARBA PER DIDELIS VAIKŠČIOJIMO GREITIS
Dalis žmonių dėl įvairių priežasčių (pvz., siekdami įvykdyti rekomenduojamą fizinio aktyvumo dienos normą ar norėdami pasigirti prieš draugus savo sveikuolišku gyvenimu, ar norėdami pasiekti maksimalų 10 tūkst. žingsnių per dieną skaičių), nueina daugiau nei reikia ir dažnai vaikšto per greitai. Taip pasikeičia natūralus, konkrečiam žmogui įprastas vaikščiojimo ritmas ir žingsnio ilgis. Greitai einant labiau ištiesiamas kelio sąnarys ir „kiečiau“ statomas kulnas ant žemės, kas sudaro papildomą apkrovimą kojoms.
Kaip koreguoti: eikite trumpesniais žingsniais, sąmoningai atkreipkite dėmesį į žingsniavimo techniką, kokybiškai atsispirkite pėda.
EINANT NEMOJAMA RANKOMIS
Nemažą naudos dalį vaikštant sudaro aktyvūs mostai rankomis. Kai rankos nuleistos prie šonų ar kitaip izoliuojamos iš taisyklingo žingsniavimo proceso (pvz., laikomas mobilusis telefonas, rankos sukištos į kišenes ar pan.), reikšmingai sulėtėja judėjimo greitis ir daugiau apkraunama nugara.
Kaip koreguoti: pakelkite rankas 90 laipsnių kampu prieš save ir leiskite joms natūraliai, laisvai kristi žemyn, taip atpalaiduojant pečius. Darydami žingsnį dešine koja plačiai mokite kaire ranka ir atvirkščiai.
PLIAUKŠĖJIMAS PĖDOMIS EINANT
Kai einant pėda laisvai, nekontroliuojamai nukrinta ant paviršiaus, pasigirsta negarsus pliaukštelėjimas. Tai gana dažna vaikščiojimo klaida, kuri gali atsirasti dėl silpnų priekinių ir šoninių blauzdos raumenų ar sutrikusios jų inervacijos. Tai gali būti ir tiesiog dėl nevykusio įpročio ar prastos avalynės. Normalus žingsnis prasideda nuo kulno atrėmimo į paviršių, tada lyg ritinys pėda laipsniškai leidžiasi žemyn, kol visa pastatoma ant paviršiaus. Tada visas kūno svoris trumpam perkeliamas ant pėdos.
Kaip koreguoti: jeigu viena pėda pliaukši labiau nei kita, būtinai pasitarkite su gydytoju, dėl galimo inervacijos sutrikimo ar kt. Sėdėdami nekryžiuokite ir nelenkite po savimi kojų, kad išvengtumėte nervų pažeidimo. Pasivaikščioti eikite apsiavę tinkama avalyne su minkštu padu ir 2–4 cm kulnu. Dažniausiai tai įprotis, kurį galima sąmoningai koreguoti.
VAIKŠČIOJIMAS NULEISTA GALVA
Svarbi vaikščiojimo dalis yra normali laikysena, nes taip sumažėja kaklo raumenų įtampa, iš dalies nuimamas krūvis nuo klubų sąnarių ir mažiau įsitempia apatinės nugaros dalies raumenys. Ir atvirkščiai, vaikščiojimas nuleidus galvą priverčia kūną dirbti sunkiau ir ne taip efektyviai.
Kaip koreguoti: eidami dažniau atkreipkite dėmesį, kaip laikote galvą. Kartkartėmis įsivaizduokite, kad esate balerina ar marionetė, nuo kurios viršugalvio aukštyn kyla siūlas.
VAIKŠČIOJIMAS TURINT ANTSVORIO
Nors ir labai atsparūs ilgalaikiams krūviams, sąnariai dideles perkrovas pakelia sunkiai. Nutukimas neigiamai veikia apatinę nugaros dalį, klubų, kelių ir čiurnos sąnarius. Taigi nuolatinė perkrova sukelia sąnarinių paviršių susidėvėjimą (artrozę) ir gali sukelti uždegimą bei lėtinius skausmus, o ilgainiui ir sąnario funkcijos sutrikimą.
Kaip koreguoti: nors turint antsvorio aerobinis fizinis krūvis yra tiesiog būtinas, bet vietoje vaikščiojimo ar bėgimo geriau rinktis kitą fizinę veiklą: pvz., važiavimą dviračiu, plaukimą, irklavimą ar bent jau šiaurietiškąjį ėjimą, kuris šiek tiek sumažina kojų sąnarių apkrovą.
PĖDOS PADĖTIS EINANT
Nedidelis pėdos sukimas į vidų, kai išorinis pėdos ir kulno kraštas nežymiai pakyla nuo žemės yra dažna ir normali situacija. Tačiau didelio laipsnio pėdos sukimas į vidų (šleivumas) gali ilgainiui sukelti pėdos struktūrų uždegimą, nes sutrinka taisyklingo judesio grandinė ir vaikštant netolygiai pasiskirsto apkrova pėdai bei kitiems kojos sąnariams. Kitas kraštutinumas – didelio laipsnio pėdos sukimas į išorę, kai didesnė kūno masės dalis statoma ant pėdos išorinio krašto, – su laiku sukelia sveikatos sutrikimus, kurie dažnai pasireiškia skausmu ties išorine kulkšnimi.
Kaip koreguoti: visų pirma reikia pasirinkti avalynės minkštą vidinį įklotą ir specialius supinatorius, kurie tolygiai paskirsto krūvį visam padui. Be to, nemažą neigiamą įtaką gali turėti nudėvėti, išklibę, labai kieti ar ankšti batai. Pašalinus visus avalynės trūkumus toliau konsultuojamasi su ortopedu ar kineziterapeutu, nuosekliai koreguojamas šis sutrikimas, norint išvengti galimų sužalojimų.
Ėjimas ugdo ištvermę, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, mažina nuovargį. Didesnis deguonies kiekis, patenkantis į smegenų ląsteles, skatina protinę veiklą. Nustebsite, kiek daug naudos jums gali suteikti paprastas spartus ėjimas. Malonaus ir sveikatą teikiančio fizinio aktyvumo!
Informaciją parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje E. Paulauskaitė.
Informacijos šaltinis: Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras.
Rugsėjo 29 – pasaulinė širdies diena!
1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 d. Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą.
Širdies veikla daug priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių.
Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti
Padidėjęs kraujospūdis
Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt.. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas. Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Gali atsirasti koronarinės širdies ligos, didesnė aterosklerozės tikimybė.
Cukrinis diabetas.
Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norinti sumažinti mikro infarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų – būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.
Nutukimas.
Nutukimas – tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė. Didelis cholesterolio kiekis, taip pat dažnai būna dėl nutukimo, todėl didėja išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.
Netinkama mityba.
Valgant įvairų maistą, organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas, palaikoma tinkama cholesterolio koncentracija kraujyje, išlaikomas optimalus kūno svoris. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės.
Norėdami sustiprinti širdį, valgykite maisto produktus, kuriuose yra:
Mažas fizinis aktyvumas
Fizinis krūvis stiprina širdį bei kraujagyslių sistemą, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės.
Stresas
Stresas tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, juk kiekvienas patiriame stresines situacijas tam tikrais gyvenimo momentais, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų – išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje. Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas
Kraujo klampumas priklauso nuo kraujo sudėtinių dalių santykio. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui, didėja ir kraujo klampumas. Padidėjus kraujo klampumui –sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja trombozės tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu. Kad kraujo klampumas būtų ne per didelis, reikėtų nerūkyti, reguliariai tikrintis kraują ir cholesterolio kiekį kraujyje, stebėti kraujospūdį, sveikai maitintis ir kt.
Rūkymas
Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Pagrindiniai nuodai, kenkiantys širdžiai, yra nikotinas, kuris skatina koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), kuris skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10–20 dūžių daugiau per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, didina miokardo infarkto ir insulto riziką, padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, riziką susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Taip pat kenkia ir pasyvus rūkymas, kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų.
Alkoholio vartojimas
Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.
Minėdami Pasaulinę širdies dieną nepamirškite, kad Jūsų sveikata daug priklauso nuo Jūsų pačių. Rinkitės sveikesnį gyvenimo būdą – taip padėsite ir sau, ir aplinkiniams.
Parengė
VSP specialistė
Aistė Budvytytė
Sveika mityba susijusi su tuo, kaip mūsų organizmas pasisavina valgomą maistą ir kaip tas maistas stiprina mūsų sveikatą. Medžiagos, esančios maisto produktuose ir padedančios mums augti stipriems ir sveikiems, vadinamos maistingomis medžiagomis. Yra šešios maistingųjų medžiagų grupės: angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai, mineralai ir vanduo. Nė vienas maisto produktas neturi visų mums reikalingų maistingųjų medžiagų, todėl turime valgyti įvairų maistą.
Sparčiai kintanti maisto pramonė, gausėjanti maisto produktų pasiūla, rinkos globalizacija ir įtaiginga reklama ypač veikia jaunų žmonių mitybos įpročius. Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, mes vis dažniau renkamės greitai pagaminamą maistą, daug riebalų ir druskos turinčius užkandžius, geriame gėrimus su dirbtiniais saldikliais.
Įrodyta, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja jau vaikystėje, todėl ypatingai svarbu juos diegti ir formuoti ankstyvame amžiuje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Būtent sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikti veikliąsias medžiagas, o neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo priežastis bei nulemti įvairių ligų, visų pirma kraujotakos sistemos ligų, vėžio ir kt. atsiradimą. Kokių taisyklių turėtume laikytis, norint maitintis sveikai ir kokybiškai?
1. Valgykite įvairų maistą.
Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visko, ko reikia, ir pakankamais kiekiais, bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą. Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, avonoidų, fenolių, tosterolių ir kitų sveikatai palankių medžiagų, kurių nėra arba yra mažai gyvūniniuose produktuose.
2. Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių produktų.
Rinkitės viso grūdo produktus – duoną, košes, dribsnius, makaronus. Juose daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų. Viso grūdo produktai gaunami perdirbus (susmulkinus, sutrupinus, termiškai apdorojus) valytus sveikus grūdinių augalų grūdus. Juose yra visos grūdo sudėtinės dalys (endospermas, gemalas, luobelės) būdingomis sveikam grūdui proporcijomis.
3. Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų.
Kiekvieno valgio metu valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kas dieną rekomenduojama suvartoti bent 400–500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ar uogų, iš kurių – apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150–200 g vaisių bei uogų. Viena daržovių, vaisių ar uogų porcija yra santykinis dydis, pvz., dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų ir pan. Geriausia vartoti šviežias daržoves, vaisius ir uogas, tačiau tinka ir šaldytos, džiovintos, troškintos. Daržovių, vaisių ar uogų sultys nėra visavertis daržovių, vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose lieka kur kas mažiau organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų bei santykinai daugiau cukrų, todėl sultis vartokite saikingai. Bent 2–3 kartus per savaitę vartokite ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios yra vertingi, daug augalinių baltymų turintys maisto produktai. Kasdien valgykite įvairios rūšies nesūdytų riešutų (apie 30 g) ir sėklų.
4. Kontroliuokite riebalų vartojimą.
Ribokite daug riebalų (ypač sočiųjų) turinčių maisto produktų vartojimą. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas suvalgius riebaus maisto atsiranda lėčiau. Rinkitės neriebius mėsos ir pieno produktus vietoje riebių. Gyvūninius riebalus (taukus, sviestą, grietinę) bei kitus daug sočiųjų riebalų turinčius produktus (kokosų bei palmių aliejus, kietuosius margarinus) keiskite augaliniais aliejais (alyvuogių, rapsų ir kt.), turinčiais mažai šių riebalų rūgščių. Ribokite produktų, turinčių transriebalų (riebalų rūgščių transizomerų), vartojimą. Skaitykite maisto produktų etiketes ir venkite tokių produktų, kurių sudedamųjų dalių sąraše įrašyta „iš dalies hidrinti riebalai“. Tai – transriebalų šaltinis.
5. Rinkitės liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį.
Riebią mėsą ir mėsos produktus keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena. Patartina rinktis mėsą ir mėsos produktus, kuriuose riebalų kiekis neviršija 10 proc., nes iš riebios mėsos ir jos produktų gaunama daug sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų rūgščių. Ribokite raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę arba iki 5 80 g per dieną (raudona mėsa – tai kiauliena, jautiena, aviena ir ožkiena). Raudona mėsa turi kenksmingos sialo rūgšties (Neu5gc), pasižyminčios kancerogeniniu poveikiu. Rinkitės mažiau perdirbtų, rūkytų, sūdytų bei konservuotų mėsos produktų. Šie mėsos produktai (dešros, dešrelės, konservai) dažniausiai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių ir druskos, todėl juos vartoti siūloma keletą kartų per mėnesį mažais kiekiais.
6. Vartokite liesus pieno produktus.
Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažai riebalų, druskos ir cukraus. Patariama valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, kefyrą, pasukas, liesą nesaldintą jogurtą, rūgpienį. Ribokite arba saikingai vartokite pieno produktus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, pvz., grietinėlė, grietinė, fermentiniai ir kiti riebūs sūriai.
7. Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę.
Dažniau rinkitės žuvį ir žuvies produktus ir valgykite jų du tris kartus per savaitę. Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300–450 g žuvies ar jos produktų. Iš jų bent 200 g turėtų būti riebi žuvis, pvz., lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė, turinčios daugiau omega 3 riebalų rūgščių. Ribokite arba saikingai vartokite plėšriąsias žuvis (ešerys, lydeka, tunas, kardžuvė), kuriose gali būti gyvsidabrio.
8. Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus.
Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius kuo mažiau cukraus. Kuo rečiau vartokite saldžių gėrimų, saldumynų, desertų, bandelių, nes tai – pagrindiniai cukrų (paprastųjų angliavandenių) šaltiniai. Maisto produktai, kuriuose yra daug cukrų, paprastai turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų. Be to, jie labai kaloringi. Geriausia, kai cukrų kiekis neviršija 5 g/100 g produkto. Apie tai, kad į maisto produktą pridėta cukrų, galite sužinoti, jei etiketėje sudedamųjų dalių sąraše yra nurodyta ,,cukrus“, ,,gliukozė“, ,,fruktozė“, ,,gliukozės sirupas“, „kukurūzų sirupas“ ir pan.
9. Valgykite nesūrų maistą. Gamindami maistą ribokite druskos kiekį.
Rinkitės maisto produktus ir paruoštą (perdirbtą) maistą, kuriame yra mažai druskos, nes apie 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais. Bendras druskos kiekis per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, neturi būti didesnis kaip 5 g arba vienas arbatinis šaukštelis. Druską patartina vartoti tik joduotą. Vietoje druskos maistą paskaninkite žolelėmis ar kitais nesūdytais prieskoniais. Sūrumo pojūtis labai greitai keičiasi. Pradėjus vartoti mažiau sūdyto maisto, greitai priprantama ir nebeatrodo, jog druskos yra per mažai. Sūrus maistas tampa nebeskanus.
10. Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“.
Pirkdami maistą rinkitės produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“. Šiuo simboliu žymimi produktai, kuriuose, palyginti su kitais tos pačios grupės maisto produktais, yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, o grūdiniuose produktuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. „Rakto skylutės“ simboliu paženklintuose maisto produktuose nėra saldiklių.
11. Gerkite pakankamai vandens.
Per parą išgerkite maždaug 6–8 stiklines arba 1,5–2,0 litrus vandens. Vandens kiekis, kurį reikia suvartoti per parą, kiekvienam asmeniui gali būti individualus ir priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmens amžių, kūno svorį, ūgį ir kt. Nepamirškite, kad karštu oru, taip pat sunkaus fizinio krūvio metu – sportuojant, dirbant fizinį darbą, būtina suvartoti daugiau vandens. Rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį. Vietoje saldintų, gaiviųjų gėrimų, rinkitės paprastą geriamąjį vandenį.
12. Valgykite reguliariai ir saikingai.
Valgykite reguliariai, 3–5 kartus per dieną. Rekomenduojama, jog per pusryčius ir pietus būtų gaunama daugiau nei du trečdaliai paros raciono kalorijų, o per vakarienę – mažiau nei trečdalis. Valgydami neskubėkite. Valgykite saikingai.
13. Gamindami ar rinkdamiesi jau pagamintą maistą, rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus.
Rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus, tokius, kaip virimas vandenyje ar garuose, troškinimas, gaminimas konvekcinėje krosnelėje, kepimas įvyniojus į popierių ar foliją. Venkite tokių maisto gamybos būdų, kaip kepimas, rūkymas, gruzdinimas, virimas riebaluose, spraginimas, sūdymas – nes jų metu gali susidaryti įvairių kenksmingų medžiagų.
14. Atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketes.
Skaitykite maisto produktų etiketes: tai vienas iš svarbiausių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, padedančių pasirinkti sveikatai palankesnius produktus. Skaitydami etiketėje pateiktą informaciją, atkreipkite dėmesį į tai, kaip produktas buvo pagamintas (pvz., vytintas, rūkytas, sūdytas ir pan.) ir rinkitės mažiau apdorotus produktus.
15. Palaikykite energijos balansą, daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui.
Palaikykite su maistu gaunamos ir judant išeikvojamos energijos balansą. Taip išvengsite antsvorio ir nutukimo, sumažinsite kitų lėtinių ligų riziką. Stebėkite kūno svorį. Bent kartą per savaitę sverkitės ir išlaikykite normalų kūno masės indeksą. Aktyviai judėkite bent 30 min. kiekvieną dieną (vaikai turi būti judrūs bent po 60 min. kasdien). Mažiau laiko leiskite pasyviai (sėdint prie televizoriaus, kompiuterio, telefono ir pan.). Dažniau lipkite laiptais, o ne važiuokite liftu. Jei galite, į mokyklą eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar kitomis nevariklinėmis transporto priemonėmis. Jei važiuojate viešuoju transportu, išlipkite keliomis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą eikite pėsčiomis.
16. Venkite vartoti alkoholinius gėrimus.
Alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą, didina lėtinių neinfekcinių ligų (pvz., vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto) riziką. Alkoholis neigiamai veikia psichiką – sukelia priklausomybę, asmenybės degradaciją, mažina atsakomybės jausmą, didina traumų, avarijų, nusikaltimų pavojų ir sukelia kitas skaudžias socialines pasekmes. Taip pat didina depresijos, nerimo, panikos priepuolių tikimybę.
Sveika mityba – tai subalansuotas, įvairus, organizmo poreikius tenkinantis maistas, garantuojantis teigiamą fizinę bei emocinę sveikatą, patrauklią išvaizdą, energingumą bei atsparumą ligoms. Labai svarbu laikytis ne vienos ar kelių taisyklių, o visų. Atsiminkite, kad energijos poreikis priklauso nuo individualių žmogaus savybių (lyties, amžiaus, svorio, ūgio ir kt.) ir aplinkos sąlygų (klimato, geografinių aplinkos sąlygų ir kt.), todėl kiekvienas individualiai turėtų pasirinkti mėgstamą ir gerai toleruojamą maistą. Subalansuotos mitybos dėka kūnas gamina daugiau energijos, ji užkerta kelią ligoms, leidžia mums puikiai jaustis. Gera mityba svarbi ir protinei veiklai. Rūpinkitės savo sveikata!
Jei norite išsiaiškinti savo mitybos įpročius, atlikite testą “Mitybos testas: ar sveikai maitiniesi?”
Mitybos testo tikslas – atskleisti mitybos klaidas. Šios užduoties tikslas yra savęs stebėjimas. Pagrindinis klausimas: ką valgau ir geriu per savaitę. Per dieną valgome ir geriame kelis kartus, todėl labai sunku tiksliai prisiminti, kokius maisto produktus ar gėrimus vartojome kiekvieną savaitę, ar ką valgėme per pietus ar vakarienę.
Atliekant šį testą reikėtų:
Nuorodos, kaip atlikti mitybos testą:
Pavyzdys:
Pirm. | Antr. | Treč. | Ketv. | Penkt. | Šešt. | Sekm. | Iš viso: | ||
Daržovės, žaliosios salotos Vegetarinis maistas Daržovių sultinys Švieži vaisiai Šviežios sultys | 1 įpr. porcija 1 pilna sauja 1 stiklinė 1 vnt. 1 stiklinė | || | | | ||| | | | | ||| | | | | | 6 9 |
Brūkšnius reikia išdėlioti pagal suvartotus maisto produktus, pvz., suvalgytas sumuštinis su dešra žymimas brūkšniais eilutėje „duona“ ir eilutėje „mėsa, …“; jei sumuštinis su sviestu, dar vieną brūkšnį reikia padėti eilutėje „sviestas …“; suvalgyti makaronai su pomidorų padažu žymimi brūkšniu eilutėje „duona ..“; padažas nežymimas.
MITYBOS TESTAS: AR SVEIKAI MAITINIESI?
Konkrečiai: ką valgai ir geri? Lentelę pildyk visą savaitę. Prie kiekvienos porcijos padėk brūkšnį. Praėjus septynioms dienoms brūkšnius suskaičiuok. Ką dažniausiai valgai, o ką rečiausiai? Kaip manai, ar reikėtų pakeisti savo mitybos įpročius?
Valgymas | Porcija | Pirm. | Antr. | Treč. | Ketv. | Penkt. | Šešt. | Sekm. | Iš viso: |
Vanduo, nesaldinta vaisinė arbata | 1 stiklinė | ||||||||
Gėrimai su saldikliais | 1 stiklinė ar skardinė | ||||||||
Kompotas ir kiti saldinti gaivieji gėrimai | 1 stiklinė ar skardinė | ||||||||
„Coca Cola“,“Pepsi cola“ ir pan. | 1 stiklinė ar skardinė | ||||||||
Kava, juodoji arba žalioji arbata | 1 puodelis | ||||||||
Duona, bandelė, dribsniai, makaronai, ryžiai, bulvės, grūdiniai produktai | 1 riekė / 1vnt. 1 įprasta porcija | ||||||||
Daržovės, žaliosios salotos Vegetarinis maistas Daržovių sultys | 1 įprasta porcija 1 pilna sauja 1 stiklinė | ||||||||
Švieži vaisiai, uogos Šviežios sultys | 1 vnt., 1 pilna sauja, 1 stiklinė | ||||||||
Pienas, kefyras, jogurtas Sūris Varškė | 1 stiklinė ar indelis 1 griežinėlis 0,5 stiklinės | ||||||||
Kiaušiniai | 1 vnt. | ||||||||
Mėsa, paukštiena Dešra | 1 mažas gabaliukas 3 griežinėliai | ||||||||
Žuvis, žuvies piršteliai Silkė | 1 vnt. / 3vnt. 3 gabaliukai | ||||||||
Sviestas, margarinas Majonezas | 1 patepimas peiliu 1 arbt. Šaukštelis | ||||||||
Šalto spaudimo augalinis aliejus | 1 valg. šaukštas | ||||||||
Keptos bulvės, bulvių traškučiai r pan. | 1 įprasta porcija | ||||||||
Greitai paruošiamas maistas, pvz., pica, kebabas, karštas sumuštinis, dešrainis, dešrelė, batonas | 1 įprasta porcija 1 vnt. | ||||||||
Užkandžiai, pvz. Javainis, pyragas, sausainis, ledai Lengvi užkandžiai, saldumynai | |||||||||
Valgymas (tinkamą pabraukti) | |||||||||
Pusryčiavau | |||||||||
Pietavau | |||||||||
Vakarieniavau | |||||||||
Valgiau karšto maisto | |||||||||
Tarp valgymų užkandžiavau |
Informaciją parengė: Visuomenės sveikatos specialistė E. Paulauskaitė
Informacijos šaltiniai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, higienos institutas.
Daugelis mūsų didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami. Gyvenimo būdas tampa vis pasyvesnis fiziškai, o intelektinis ir psichologinis krūvis didėja. Dėl to daugėja įvairių sveikatos sutrikimų. Be nuolatinio fizinio darbo silpnėja kaulų ir raumenų sistema, blogėja kraujotaka, prastėja deguonies ir medžiagų apykaita organizme ir kt. Tad net ir esant labai užimtai darbo dienai būtina atrasti nors keletą minučių mankštai. Tai galima padaryti tiesiog savo namuose!
Kam aktualūs tempimo pratimai?
Tempimo pratimai nugarai, kojoms, rankoms ir kitoms raumenų grupėms, yra skirti visiems, kuriuos kamuoja pertempti raumenys, netaisyklinga laikysena, menkas lankstumas, raumenų skausmas bei nuovargis. Šie negalavimai gali varginti dėl intensyvaus ar sunkaus fizinio darbo, dėl ilgo sėdėjimo, ypač kai propaguojama netaisyklinga sėdėsena. Minėtais atvejais, čia pateikiame informacija yra puiki priemonė, kuri padės sumažinti raumenų skausmus ir kitus nemalonius pojūčius. Svarbiausia, kad tempimai būtų daromi reguliariai. Tam tereikia skirti vos 5-10 minučių, tačiau tos kelios minutės apdovanos jus geresne savijauta.
Tempimo pratimų nauda:
Tempimo pratimai tinka lakstumui didinti, raumenų jėgai lavinti ir raumenų atsipalaidavimui gerinti:
Siūlau Jums keletą paprastų pratimų, kuriuos galite atlikti savo namuose. Jie padės ilgiau išlikti darbingais, pailsinti plaštakas ir akis, suaktyvinti viso organizmo kraujotaką bei pagilinti kvėpavimą, sumažinti įtampą juosmens ir kaklo srityje. Pabandykite patys ir pasiūlykite savo draugams!
Tempimo pratimų vaizdinė medžiaga:
https://www.youtube.com/watch?v=YsORrDdpcUc
Tempimo pratimai gali smarkiai pagerinti jūsų kūno raumenų būklę ir bendrą savijautą. Tereikia skirti vos keletą minučių reguliariam jų atlikimui ir rezultatas jus nustebins!
Informaciją parengė VSP E. Pauauskaitė
Naudota medžiaga: https://sportuojantys.lt/tempimo-pratimai/; Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą.
Vėžys – liga, atsirandanti dėl kūno ląstelių pokyčių, kurie sukelia nekontroliuojamą, nenormalų ląstelių dauginimąsi ir susidaro navikas. Toks apibūdinimas tinka visoms vėžinėms ligoms, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį). Nors žodis „navikas“ dažnai visiems asocijuojasi su sunkia liga, chemoterapija ir pan., iš tikrųjų ši sąvoka yra platesnė. Navikai gali būti gerybiniai ir retai kelia grėsmę gyvybei. Jie linkę augti gana lėtai ir neplinta į kitas kūno dalis ir audinius, taip pat susideda iš ląstelių, gana panašių į normalias organizmo ląsteles. Jie kelia riziką sveikatai tik tuo atveju, jei užauga labai dideli, kelia diskomfortą žmogui arba lokalizuojasi ten, kur gali spausti kitus organus, pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali spausti smegenis į kaukulės kaulą.
Piktybinis navikas auga kur kas greičiau nei gerybinis ir plinta bei naikina greta esančius audinius. Šių navikų ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio naviko ir per kraują ar limfą išplisti kitose kūno dalyse, kur toliau dalijasi ir auga. Negydomi navikai gali peraugti į kitus aplinkinius audinius arba išplisti į kitas kūno vietas per kraują ar limfinę sistemą.
Ikivėžinė būklė yra ta, kai organizme atsiranda pakitusių ląstelių, kurios gali išsivystyti (arba išsivystys) į vėžį (supiktybėti).
Ką galime padaryti dėl savęs?
Mūsų visų sveikata yra nulemta 4 dalykų, tik šių veiksnių įtaka yra skirtinga. 50 proc. sveikatos yra nulemta gyvenimo būdo, 20 proc. – mus supančios aplinkos, 20 proc. – genetikos ir tik 10 proc. – sveikatos priežiūros sistemos. Dėl to didžioji dalis sąlygų išlikti sveikiems yra mūsų rankose.
Būtent sveikas gyvenimo būdas – reguliarus fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, žalingų įpročių atsisakymas – yra prielaidos nesirgti. Rūpinimasis savimi neleis „išprovokuoti“ ligų atsiradimo.
Sveikos mitybos principai taip pat nėra sudėtingi ir tam nereikia specialių mitybos programų. Visą esmę nusako šios taisyklės:
Sveikata – nenutrūkstamas procesas. Dėl šios priežasties kiekvienas turime rūpintis savimi kasdien.
Informaciją parengė: VSP E. Paulauskaitė
Informacijos šaltiniai: SAM ir SMPLC
