Gimnazijos herbas
Gimnazijos herbas

Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazija

Veiklos vertinimas

Giluminiam veiklos įsivertinimui pasirinkti rodikliai 2018/2019 m.m.

Sritis 1. Rezultatai

     Tema 1.2 Pasiekimai ir pažanga

            Veiklos rodiklis 1.2.2 Mokyklos pasiekimai ir pažanga

Sritis 2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys

    Tema 2.4 Vertinimas ugdant

            Veiklos rodiklis 2.4.2 Mokinių įsivertinimas

Veiklos kokybės įsivertinimo grupės vadovas Vilma Bartušienė

Veiklos kokybės įsivertinimo grupės veiklos planas 2019-2020 m. m.

EtapaiVeiklaDataAtsakingasPastabos
PlanavimasVeiklos kokybės įsivertinimo grupės veiklos plano sudarymas.2019 m. spalio mėn. 2 sav.Įsivertinimo grupė 
Giluminis  veiklos kokybės įsivertinimasSrities giluminiam veiklos kokybės įsivertinimui nustatymas.2019 m. lapkričio mėn.Gimnazijos taryba 
Pasirinktos srities analizėIliustracijų kūrimas darbo grupėse, veiklos rodiklių požymių nustatymas, vertinimo šaltinių ir metodų numatymas.2019-12-02 – 2019-12-20Įsivertinimo darbo grupės 
Vertinimo instrumentų rengimas.2020-01-02 – 2020-01-24Įsivertinimo darbo grupės 
Duomenų rinkimas ir apdorojimas.2020-01-27 – 2020-03-31Įsivertinimo darbo grupės 

Surinktų duomenų ir rezultatų ataskaitos

rengimas.

2020 m. balandžio, gegužės mėn.Ž. Daukšienė, įsivertinimo grupė 
Atsiskaitymas, informavimasGimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatų ataskaitos bei veiklos tobulinimo rekomendacijų pristatymas gimnazijos bendruomenei.2020 m. birželio mėn.Ž. Daukšienė, įsivertinimo grupė 

Įsivertinimo grupės koordinatorė Žavinta Daukšienė

  1. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo aspektai (sritis/tema/rodiklis) –
    1. Rezultatai
      1. Pasiekimai ir pažanga
      2. Mokinio pasiekimai ir pažanga
    2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys
      1. Vadovavimas mokymuisi
      2. Mokymosi organizavimas
  1. Įsivertinimo tikslai:
  • Įsivertinti, kaip siekiama geresnių rezultatų ir pažangos ugdant kiekvieną mokinį.
  • Išsiaiškinti, ar organizuojant mokymą(si), atsižvelgiama į mokinių poreikius, gebėjimus ir interesus, įgyjamos mokinių patirtys.
  • Pateikti rekomendacijas mokinių pasiekimų ir pažangos gerinimui, mokymosi planavimo ir organizavimo tobulinimui.
  1. Įsivertinimo dalyviai: 5-8 ir I-IV klasių mokiniai, mokytojai, tėvai.
  2. Įsivertinimo metodai: mokinių, mokytojų, ir tėvų anketavimas, pokalbiai, dokumentų analizė.
  3. Įsivertinimo informacijos šaltiniai: anketos mokytojams, anketos 5-8 ir I-IV klasių mokiniams, jų tėvams, 5-8 ir I-IV klasių vadovų dokumentai, Mokinių skatinimo tvarkos aprašas, Nominacijų teikimo aprašas, Pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas, 2016-2017 m.m. pasiekimų aprašai, ilgalaikiai planai, bendros pažangos ataskaitos, edienynas, pokalbių išvados.
  1. Vertinimo rezultatai:
Veiklos rodiklisĮvertinimas (lygis)Vertinimo pagrindimas
1.2.13

Atsakomybę už ugdymo proceso kokybę ir rezultatus jaučia 94% mokytojų ir 64% mokinių. 94 % gimnazijos mokytojų turi aiškius pamokos tikslus ir uždavinius. 84% mokinių teigia, kad klasės mokytojas tikslus pateikia suprantamai, todėl mokiniai žino, ką turi pasiekti per pamoką. Visi mokytojai ir 93% mokinių teigia, kad pamokose mokymo metodai taikomi atsižvelgiant į konkrečios klasės mokinių pasiekimus, amžių, gebėjimus ir poreikius.

28% mokytojų ir 37% I-IV klasių mokinių mano, kad ugdymosi poreikiai tenkinami pagal mokinių ir jų tėvų pageidavimus. 56% mokytojų ir 22 % mokinių mano, kad gimnazijoje mokiniams suteikiama galimybė keisti mokomuosius dalykus ir programas.

47% mokinių teigia, kad geba žinias pritaikyti praktiškai.

83% gimnazijos mokytojų laikosi vienodos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos, su tuo sutinka 52% mokinių. Mokslo metų eigoje 83%  mokytojų su mokiniais aptaria, ką moka gerai, kur  padarė pažangą ir kur turėtų pasitempti, tam pritaria ir 78% mokinių.

88% mokinių teigia, kad užsibrėžia tikslus tam, kad tobulėtų. Mokykloje 75% mokinių išmoksta įsivertinti ir apsvarstyti savo atliktus darbus. Visi klasių vadovai pildo asmeninės mokinių pažangos diagramas pagal nustatytus terminus. Visi mokiniai pildo savianalizės anketas, nuolat stebi ir analizuoja asmeninę pažangą.

80% mokytojų įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi ir kitas veiklas: projektinę veiklą, konkursus, konferencijas, veda pamokas netradicinėse aplinkose, bendradarbiauja su kitomis mokyklomis. Gimnazijos 6 ir 8 klasių mokinių NMPP rašymo, socialinių mokslų testų rezultatai aukštesni negu šalies vidurkis. 2017 m. m. 6 ir 8 klasių mokinių visų dalykų NMPP rezultatai geresni negu 2016 m. Beveik iš visų dalykų daugiau mokinių pasiekia pagrindinį ir aukštesnį, mažiau mokinių nepasiekia patenkinamo lygio. 6,3% didesnis abiturientų valstybinių egzaminų išlaikymas ir 0,95% daugiau mokinių gavo įvertinimus nuo 86 iki 100 balų.

Mokslo metų pabaigoje visi klasių vadovai aptaria mokinių pasiekimus ir pateikia klasės kandidatus: ,,Geriausio mokinio“, ,,Meniškiausio mokinio‘, ,,Didžiausią pažangą padariusio mokinio“,,,Geriausios klasės“ ir kt. nominacijoms. Mokiniai už pasiekimus moksle, konkursuose, olimpiadose, sporte skatinami padėkomis, asmeninėmis dovanomis, ekskursijomis.

2.2.22-3

89% mokytojų diferencijuoja ugdymo procesą, naudojant įvairius diferencijavimo būdus, atsižvelgiant į konkrečių klasių poreikius. 69% mokytojų skiria individualiai skirtingus namų darbus, kurie tikslingai paremia individualius mokymosi procesus. Tai patvirtina 62% mokinių.

82% mokytojų teigia, kad pažįsta mokinių skirtybes (amžiaus tarpsnio, asmeniniai, mokymosi stiliai ir ugdymosi poreikiai).

94% mokytojų teigia, kad žino mokinių interesus, gebėjimus, į kuriuos atsižvelgia organizuodami mokymą(si) bei orientuojasi į aktyvią mokinių veiklą: mokiniai skatinami klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti.

68% mokinių ir 71% mokytojų teigia, kad mokytojai taiko įvairius atsiskaitymo būdus.

76,5% mokytojų mokymo procese naudoja įvairias ugdymo priemones (vadovėliai, plakatai, IT, padalomoji medžiaga ir kt.) 71% mokinių tai patvirtina, bet tik 61% mokinių yra patenkinti mokymosi veiklai parinktomis priemonėmis.

Dalykų teminiuose planuose ugdymo programų turinys integruojamas 100% taikant įvairius modelius: dalyko vidinę ar tarpdalykinę integraciją, (sveikos gyvensenos, saugos, verslumo, karjeros ugdymo ir pan). Dalykų temos yra siejamos su gyvenimiška patirtimi.

Iš pokalbių su mokytojais paiškėjo, kad 80% mokytojų įgyvendina šias programas, bet tik 30% mokytojų tai užfiksuoja dienyne.

53% mokinių teigia, kad mokytojai sieja formalų ir neformalų mokymasį, vykstantį tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų.

47% mokytojų kartą per mėnesį, pagal mokymosi poreikius taiko įvairius nenuolatinius mokinių pergrupavimo būdus.

Su mokiniais aptariama ugdymo turinio apimtis, metodai, kurie pritaikyti pagal mokinių poreikius ir gebėjimus, polinkius, bei mokinių mokymosi sėkmės. Taip teigia 72 % mokinių.

52% mokinių teigia, kad turi galimybę pasirinkti įvairaus sunkumo užduotis ir jiems leidžiama naudotis papildomomis mokymosi priemonėmis, žodynu, atlikti užduotį su draugu ir pan.

57% mokinių teigia, kad mokytojai pritaiko užduotis pagal jų mokymosi tempą ir gebėjimus, o 56% mokinių su mokytoju planuoja mokymosi tikslus ir galimybes tikslams pasiekti.

Mokytojai teigia, kad jie 90%, o mokiniai 88% pamokose laikosi įvairių susitarimų.

Mokiniai teigia, kad jie 89%, o mokytojai 78% pamokose laikosi įvairių  susitarimų.

87% mokytojų skatina mokinių savarankišką mokymąsi ne pamokų metu atsižvelgiant į jų interesus.

  1. Stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai

Stiprieji veiklos aspektai:

TeiginiaiNuoroda į rodiklius
Mokslo metų eigoje mokytojai su mokiniais aptaria mokymosi pažangą.1.2.1
Mokiniai stebi ir analizuoja savo daromą asmeninę pažangą.1.2.1
Mokinių pasiekimai ir pastangos pastebimi ir skatinami.2.2.1
Beveik visi mokytojai diferencijuoja ugdymo procesą.2.1.3
Dauguma mokytojų pažįsta mokinių skirtybes (amžiaus tarpsnio, asmeniniai, mokymosi stiliai ir ugdymosi poreikiai), žino mokinių interesus, gebėjimus ir atsižvelgia į juos organizuodami ugdymą.2.2.1
Mokytojai ir mokiniai laikosi tarpusavio susitarimų/taisyklių.2.1.1

Tobulintini veiklos aspektai:

TeiginiaiNuoroda į rodiklius
Mokinių poreikių tenkinimas renkantis mokomuosius dalykus ir programas (III-IV klasės).2.1.3
Mokinių atsakomybės už ugdymosi proceso kokybę ir rezultatus stoka.1.2.2
Teorinių žinių taikymas praktiškai.

3.2.1

3.2.2

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos laikymasis.2.4.1
Dalyko vidinės ar tarpdalykinės integracijos (sveikos gyvensenos, saugos, verslumo, karjeros ugdymo ir pan.) įgyvendinimas ir fiksavimas dienyne.2.1.2
Ugdymo veiklų, priemonių įvairovė pamokose.2.3.1
Užduočių individualizavimas ir suasmeninimas.2.2.1

 

  1. Įsivertinimo rekomendacijos ir įsipareigojimai mokyklos veiklos tobulinimui:
  2. Sudarant ugdymo planą atsižvelgti į individualius III-IV klasių mokinių pageidavimus.
  3. Stiprinti gimnazijos bendruomenės atsakomybę už ugdymo rezultatus ir kokybę.
  4. Metodinių grupių užsiėmimuose aptarti mokinių teorinių žinių pritaikymą praktikoje.
  5. Rekomenduojama mokytojams laikytis vienodos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos.
  6. Rekomenduojama mokytojams garsiai įvardinti mokiniams ir dienyne užfiksuoti dalyko vidines ar tarpdalykines integracijas, administracijai sistemingai stebėti integracijos įgyvendinimą ir fiksavimą.
  7. Rekomenduojama daugiau užduočių individualizuoti ir suasmeninti, bei įvairinti ugdymo veiklą ir priemones.

Gimnazijos direktorius Liudvikas Genys

Įsivertinimo grupės koordinatorius Vilma Bartušienė

Kokį poveikį mokinio brandai, jo pasiekimams ir pažangai turėjo pasirinktos veiklos tobulinimas? Mokinių pažangumas padidėjo 0,46%. Sumažėjo be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius skirtas vienam mokiniui (-3,83). Sumažėjo fiksuotų pažeidimų gimnazijoje (-50). Didesnis negu šalies vidurkis savijautos mokykloje, mokėjimo mokytis ir 4, 8 kl. mokinių patyčių situacijos rodiklis. Didesnis negu šalies vidurkis standartizuotų 6, 8 klasių rašymo testo, 8 kl. socialinių mokslų testo, 4 kl. visų dalykų testų. 2017 m. 6 ir 8 kl. mokinių visų dalykų rezultatai geresni negu 2016 m. 6 ir 8 kl. mokinių. Beveik iš visų dalykų daugiau mokinių pasiekė pagrindinį ir aukštesnįjį lygį, mažiau mokinių – nepasiekė patenkinamo lygio. 6,3% didesnis valstybinių egzaminų išlaikymas ir 0,95% daugiau mokinių gavo įvertinimus nuo 86 iki 100 balų.
Kaip pagerėjo ugdymo(-si) procesas? 2016-2017 m. m. netradicinėje aplinkoje pravestos 48 pamokos (13 pamokų daugiau nei praėjusiais mokslo metais). 1% daugiau mokytojų tiriamajai veiklai atlikti naudojo gimnazijos, gyvenvietės bei namų aplinkas. 3 pamokos vyko tėvų darbovietėse (praėjusiais mokslo metais buvo 1). Pažintinės išvykos įtraukiamos į ilgalaikius planus, jų metu ugdomos ir dalykinės mokinių kompetencijos. Parengtos 5 naujos neformaliojo švietimo programos, orientuotos į formaliojo ugdymo programų papildymą.
Ką naujo mokytojai pritaikė savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo (seminarų, kursų ar kt. mokymosi formų)? Mokytojai savo darbe pritaikė idėjas erdvių panaudojimui, naujus mokymo metodus: „Surask porą“, „Geografinės koordinatės“, „Pliaukštelk politinei partijai“ ir kt. (seminaras „Kinestetinio mokymo(si) įtaka mokinių ugdymo(si) kokybės gerinimui“), taip pat savo asmeninius potyrius, perteikiant mokomąją medžiagą, (edukacinės programos „Biržų krašto kultūrinis ir gamtinis paveldas“, „Tradicijos ir naujovės. Kalvystės amatas ir natūralių ledų gamyba“). Mokslo metų pabaigoje gimnazijoje vyko konferencija, kurioje pristatyti per mokslo metus vykdyti projektai, tiriamosios veiklos, pasidalinta naujomis darbo formomis, metodais.
Kaip patobulėjo mokinių mokymasis panaudojus išteklius (finansinius, materialinius, intelektualinius)? Įrengta „lauko klasė“. Pertvarkytos ugdymosi erdvės, mažiau pamokų vyksta II korpuse. Parengta „Istorijos laiko juosta“. Paruošta mokomoji priemonė – stalo žaidimas rusų k. pamokoms. Organizuotas raštingiausio mokinio konkursas.