Veiklos rodiklis

Įvertinimas (lygis)

Vertinimo pagrindimas

1.2.1.

3

61 proc. mokinių mano, kad jų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų lygis atitinka jų amžiaus grupei keliamus tikslus ir individualias galias. 39 proc. mokinių yra reikalinga mokytojų pagalba.

71 proc. mokytojų mano, kad mokiniai turi informacijos apie savo žinių, susiformavusių gebėjimų, pasiekimų lygį ir šia informacija remiasi, keldami tolesnius mokymosi tikslus (pasiekimus ir pažangą). Net 77 proc. mokinių tai patvirtina.

80 proc. mokytojų beveik visose veiklose kiekvieną mokinį skatina klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas bei kurti, atkreipdami dėmesį, kaip praktiškai būtų galima panaudoti įgytas žinias.

67 proc. mokytojų stebi, fiksuoja ir aptaria kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimus kiekvienoje veikloje bei pamokoje, kurie yra fiksuojami  Tamo dienyne ir kt.

98 proc. mokytojų ir tik 51 proc. mokinių teigia, kad ugdymo turinys (užduotys, mokymo (-si) metodai ir būdai) kiekvienoje pamokoje pritaikomas (individualizuojama, diferencijuojama, užduočių atlikimui skiriama pakankamai laiko ir pan.) atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninį mokymosi tempą ir galias kiekvienoje pamokoje.

57 proc.  mokinių teigia, kad lanko bent po vieną neformaliojo ugdymo (NU) užsiėmimą.

87 proc. mokytojų teigia, kad mokiniai dalyvauja ilgalaikiuose / trumpalaikiuose projektuose, konkursuose, pilietinėse iniciatyvose, renginiuose, stovyklose, savanorystės veikloje ir kt. neformalioje veikloje. Tačiau tik 57 proc. mokinių tai patvirtina.

1.2.2.

3 lygis

Ugdymo(si) pasiekimų rezultatai tenkina 75 proc. tėvų/globėjų ir 69 proc. mokinių. 91 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų/globėjų teigia, kad informacija iš mokyklos mokytojų ar klasės vadovo apie jų vaikų pasiekimus pasiekia juos periodiškai, kelis kartus per mokslo metus, iš jų 93 proc. tėvų/globėjų gaunamos informacijos pakanka. 71 proc. mokinių sutiko, kad jiems pakanka gaunamos informacijos iš mokytojų bei klasės vadovo apie jų ugdymo(si) pasiekimus bei daromą pažangą.

Pagal 2022-2023 m. m. duomenis gana geri mokinių pasiekimai šalies ir rajono olimpiadose bei konkursuose, aukšti gimnazijos mokinių sportiniai pasiekimai šalies ir rajono varžybose.

Metodinėse grupėse bei mokytojų tarybos posėdžiuose analizuojami nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų, PUPP rezultatai, įvairių mokinių grupių, klasių pasiekimų ir pažangos pokyčiai apmąstomi iš dalies.

Bendri mokinių pasiekimų rezultatai analizuojami, tačiau neakcentuojama ir nesistemingai aptariama kiekvieno mokinio individuali pažanga.

100 proc.  mokytojų teigė, kad turi ir naudoja savo vertinimo ir mokinių pasiekimų pažangos stebėjimo sistemą. 100 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų naudoja įvairius būdus mokinių gebėjimų pažinimui bei mokinių mokymosi sunkumų diagnozavimui laiku.    

96 proc. mokytojų tvirtino, kad mokslo metų pradžioje supažindina mokinius su savo dalyko vertinimo sistema, tai patvirtino 76 proc. mokinių. Dauguma mokytojų (82 proc.) prieš kontrolinį ar savarankišką darbą mokinius trumpai supažindina su vertinimo kriterijais.  72 proc. apklaustų mokytojų teigė, kad kartą per pusmetį  su kiekvienu mokiniu aptaria padarytą pažangą, tačiau tai paneigė 60 proc. mokinių.

Apie išskirtinius pasiekimus informacija teikiama mokyklos tinklalapyje, rajono žiniasklaidoje. Mokykla apie savo veiklos kokybės įsivertinimo apibendrintus rezultatus ir tobulinimo kryptis skelbia viešai mokyklos tinklalapyje, mokyklos taryboje.

2.1.3

3 lygis

Gimnazijoje veikia visai mokyklos bendruomenei (mokytojams, tėvams, mokiniams) aiški paramos ir pagalbos teikimo mokiniams sistema. Taip teigia 86 proc. mokytojų ir 87 proc. mokinių.

90 proc. mokytojų koreguoja ilgalaikius planus, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, diagnostinių testų rezultatus. Su tuo sutinka 79 proc. mokinių ir jų tėvų.

Visi 5-8, I-IV klasių mokiniai pildo individualios  pažangos lapus. 82 proc. mokinių teigimu kartu su klasės auklėtojais  peržiūri jų mokymosi rezultatus,  aptaria, kaip sekasi siekti pažangos, kokie yra ugdymosi poreikiai.

Reguliarūs VGK pasitarimai padeda spręsti individualias mokinių mokymosi, elgesio, lankomumo problemas. Taip mano 71 proc. mokytojų ir 82 proc. mokinių.

90 proc. mokytojų ir klasės vadovų laikosi gimnazijos Švietimo pagalbos mokiniui  teikimo tvarkos. Su šiuo teiginiu sutinka 89 proc. mokinių.

89 proc. mokinių ir 75 proc. tėvų, (globėjų) buvo supažindinti su Švietimo pagalbos mokiniui  teikimo tvarka.

Gimnazijoje dirba švietimo pagalbos mokiniui specialistai: socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, du mokytojo padėjėjai. 

55 proc. mokinių laiku sulaukia reikiamos specialistų pagalbos.

81 proc. mokytojų pamokose sudaro galimybę atsiskleisti kiekvieno mokinio gabumams bei talentams.

76 proc. mokytojų veda modulius, konsultacijas gabiems mokiniams ugdyti.

Neformaliojo švietimo valandos skirstomos proporcingai pagal mokinių poreikius ir gimnazijos galimybes.

Mokykloje yra paveiki, skatinanti tobulėti, lavinti turimus gebėjimus, siekti aukštesnių rezultatų mokinių skatinimo tvarka. (taip teigia 67 proc. mokinių ir 81 proc. mokytojų).

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

80 proc. mokytojų beveik visose veiklose kiekvieną mokinį skatina klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas bei kurti, atkreipdami dėmesį, kaip praktiškai būtų galima panaudoti įgytas žinias.

2.1.3.

71 proc. mokinių ir mokytojų sutinka, kad kiekvienas mokinys  stebi savo gebėjimus ir įsivertina savo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kurias su klasės auklėtoju  bei dalykų mokytojais analizuoja ir vertina, numato tolesnius tobulėjimo tikslus, žingsnius.

2.1.3.

Mokytojai taiko įvairias vertinimo strategijas ir būdus mokinių gebėjimų pažinimui, ugdymo(si) proceso stebėjimui ir įvertinimui bei turimą informaciją naudoja kuriant ir koreguojant ugdymo turinį.

4.3.1.

Mokykla atsakingai ir tikslingai teikia duomenis apie mokinių bei mokyklos pasiekimus įvairioms interesų grupėms.

1.2.2.

Mokytojai koreguoja ilgalaikius planus, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, gebėjimus.

2.1.3.

Mokytojai ir klasės vadovai laikosi gimnazijos Švietimo pagalbos mokiniui  teikimo tvarkos.

2.2.1.

Mokytojai pamokose sudaro galimybę atsiskleisti kiekvieno mokinio gabumams bei talentams.

4.2.1.

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

51 proc. mokinių teigia, kad ugdymo turinys (užduotys, mokymo (-si) metodai ir būdai) kiekvienoje pamokoje pritaikomas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninį mokymosi tempą ir galias kiekvienoje pamokoje.

2.2.2.

62 proc. mokinių mano, kad jie yra skatinami ir įpareigojami atpažinti savo augimą, stebėti ir fiksuoti asmeninę pažangą.

2.3.1.

57 proc. mokinių teigia, kad lanko bent po vieną neformaliojo ugdymo (NU) užsiėmimą.

2.3.2.

45 proc. mokinių mano, kad jų individualūs pasiekimai ir pastangos skatinami pagyrimo raštais, išvyka, papildomais taškais klasei, renkant pažangiausią klasę, renkami mokiniai, padarę didžiausią individualią pažangą.

2.2.1.

Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, PUPP rezultatų, brandos egzaminų, klasių pasiekimų ir pažangos pokyčių analizavimas vyksta iš dalies.

2.4.1. 

Mokinių mokymosi lygių nustatymas.

1.2.2.

Trūksta pagalbos mokiniui specialistų (mokytojų padėjėjų, psichologo).

2.1.3.

Veiklos rodiklis

Įvertinimas (lygis)

Vertinimo pagrindimas (5-6 sakiniai)

2.1.1. Ugdymo tikslai

3

Gimnazijos keliami prioritetai, strateginiai ugdymo tikslai siejami su Šilutės miesto savivaldybės bei nacionaliniais švietimo tikslais.

Gimnazijoje visų mokytojų, pagalbos specialistų, metodinių ir kitų darbo grupių planavimas ir keliami tikslai aiškiai orientuoti į pamatuojamą rezultatą.

90 proc. mokytojų ilgalaikius planus koreguoja atsižvelgdami į atskirų klasių ir mokinių pažangą bei išorines aplinkybes (pavyzdžiui, gripo epidemija).

Mokytojų ir mokinių teigimu 80 proc. pamokų mokytojai įvardija uždavinius, kurie siejami su veikla, sąlygomis, vertinimu, orientuoti į konkretų pamokos / veiklos rezultatą.

75 proc. pamokų keliami uždaviniai yra diferencijuojami, atsižvelgiant į mokinių pasirengimą, gebėjimus ir poreikius. Tačiau tik 46 proc. mokinių teigia, kad mokytojai per pamokas diferencijuoja ugdymo turinį.

Integravimas 80 proc. yra tikslingas ir kryptingas, siejamas su pamokos tema, ugdymo programose nurodytais siekiamais rezultatais bei integruojamųjų progra­mų reikalavimais.

80 proc. mokinių patvirtina, kad mokykloje vyksta įvairios netradicinės pamokos, integruota ir projektinė veikla, bet 70 proc. mokinių teigia, kad mokytojai paaiškina dalykų integraciją.

2.4.1.

3

100 proc. mokytojų ir 73 proc. mokinių teigia, kad  mokslo metų pradžioje aptaria dalyko vertinimo tvarką bei kriterijus.

95 proc. mokytojų laikosi vienodos mokinių vertinimo tvarkos, 68 proc. mokinių tai patvirtina.

Prieš kiekvieną formaliai vertinamą atsiskaitymą visi mokytojai aiškiai nurodo vertinimo kriterijus, su tuo sutinka 65 proc. mokinių.

100 proc. mokytojų derina skirtingus vertinimo būdus.

90 proc. mokytojų formalųjį vertinimą planuoja iš anksto. 

74 proc. mokytojų veiksmingai vertina neformaliai.

Visi mokytojai keičiasi informacija apie mokinių mokymąsi, rezultatus, sėkmes ir problemas (mokytojų susirinkimai, mokytojų tarybos posėdžiai, VGK posėdžiai).

86 proc. mokytojų įvairiais būdais teikia informaciją mokiniams ir jų tėvams apie mokymąsi bei asmeninę pažangą, su tuo sutinka 58 proc. mokinių.

Visi mokytojai teigia, kad laiku surašo pažymius į e dienyną (Tamo), su tuo sutinka  65 proc. mokinių.

100 proc. mokytojų grįžtamojo ryšio informaciją panaudoja mokymo strategijoms pasirinkti.

80 proc. mokinių teigia, kad mokytojai klausia, ką galėtų patobulinti savo pamokose.

74 proc. mokinių grįžtamojo ryšio informaciją panaudoja siekdami optimalios asmeninės sėkmės, taisydami mokymosi spragas ir vadovaudamiesi pačių mokymuisi.

68 proc. mokinių sistemingai pildo individualios pažangos lapus, 30 proc. mokinių visiškai sutinka, kad asmeninės pažangos fiksavimas padeda siekti aukštesnių mokymosi rezultatų.

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

Visi mokytojai laikosi susitarimų, rengia ilgalaikius planus pagal bendrą formą.

4.1.1

90 proc. mokytojų ilgalaikius planus koreguoja atsižvelgdami į atskirų klasių ir mokinių pažangą bei išorines aplinkybes.

1.2.1

2.1.2

Keldami ugdymo tikslus, 95 proc. mokytojų atsižvelgia į mokinių asmeninę, socialinę ir kultūrinę patirtį, jų gyvenimo ir mokyklos veiklos kontekstą.

2.1.3

Beveik visi mokytojai  mokslo metų pradžioje aptaria dalyko vertinimo tvarką bei kriterijus.

4.1.1

100 proc. mokytojų derina skirtingus vertinimo būdus.

4.3.1

Mokytojai keičiasi informacija apie mokinių mokymąsi, rezultatus, sėkmes ir problemas. (mokytojų susirinkimai, mokytojų tarybos posėdžiai, VGK posėdžiai).

4.1.1

100 proc. mokytojų grįžtamojo ryšio informaciją panaudoja mokymo strategijoms pasirinkti.

1.2.2

Dauguma mokinių grįžtamojo ryšio informaciją panaudoja siekdami optimalios asmeninės sėkmės, taisydami mokymosi spragas ir vadovaudamiesi pačių mokymuisi.

1.1.1

1.2.1

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

80 proc. pamokų mokytojai įvardija uždavinius, kurie siejami su veikla, sąlygomis, vertinimu, orientuoti į konkretų pamokos / veiklos rezultatą.

1.2.1

75 proc. pamokų keliami uždaviniai yra diferencijuojami, atsižvelgiant į mokinių pasirengimą, gebėjimus ir poreikius.

2.2.2

46 proc. mokinių teigia, kad mokytojai per pamokas diferencijuoja ugdymo turinį.

2.2.2

Vieningos vertinimo tvarkos laikymasis.

1.2.2.

Informacijos apie mokymąsi, asmeninę pažangą teikimas mokiniams ir jų tėvams.

4.2.2

Veiklos rodiklis

Įvertinimas (lygis)

Vertinimo pagrindimas

2.2.2  Mokymosi organizavimas

3-4

Visi mokytojai, atsižvelgdami į mokinių skirtybes (amžiaus tarpsnio, asmeniniai ir ugdymosi poreikiai, interesai, gebėjimai, mokymosi stiliai), organizuoja mokymą(si).

 94% mokytojų planuodami mokymosi procesą taiko pergrupavimo būdus pagal mokinių mokymosi poreikius

100% mokytojų siekia suasmeninti  mokymąsi  ir skatina mokinius kelti individualius ugdymosi tikslus.

Visi mokytojai teigia, kad siekia prasmingos integracijos. Peržiūrėjus dalykų  ilgalaikius planus, paaiškėjo, kad visi mokytojai integruoja sveikos gyvensenos, saugos, verslumo ir kitas gyvenimiško ugdymo programas.

Visi mokytojai nurodo, kad taiko įvairius mokymo(si) būdus ir formas, sudaro galimybę išbandyti skirtingų rūšių užduotis ir veiklas įvairiuose kontekstuose.

Visi mokytojai laikosi sutartų taisyklių ir procedūrų, palaiko drausmę ir tvarką,  sutelkdami mokinių dėmesį į mokymąsi.

Iš anketų ir individualių pokalbių nustatyta, kad  100%  mokytojų padeda konstruktyviai, nekonfliktuojant ir neišsigąstant, įveikti mokymosi problemas ir trukdžius. 

4.2.1  Veikimas kartu

3-4

Iš mokytojų apklausų ir individualių pokalbių paaiškėjo, kad 89% mokyklos personalo laiko save viena komanda, siekia bendrų tikslų ir santykius grindžia geranoriškumu bei kolegialia pagalba.

Išanalizavus KGR ataskaitas bei mokytojų anketas galima teigti, kad 83% mokytojų vykdo kolegialią veiklą, dalijasi patirtimi, sumanymais, atradimais.

Visi mokytojai teigia, kad dalyvauja metodinių grupių veikloje, įvairiose tikslinėse darbo grupėse ir komandose bei dalijasi patirtimi.

Visi mokytojai periodiškai dalyvauja mokymosi išvykose,  skirtose akiračiui praplėsti ir mokinių ugdymo turiniui aktualizuoti.

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

Mokykla vykdo programas, pritaikytas įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

2.1.3.

Mokytojai atsižvelgia į mokinių mokymosi rezultatus, tempą, kitus poreikius.

1.2.2.

Mokytojai stengiasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba.

2.1.3.

Visi mokytojai dalyvauja metodinių ir tikslinių grupių veikloje.

4.1.2.

Mokytojai periodiškai dalyvauja mokymosi išvykose.

4.3.2.

Mokyklos personalas  laiko save viena komanda.

4.1.1.

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

Ne visi mokytojai,  planuodami mokymosi procesą, atsižvelgia į mokinių mokymosi rezultatus ir daromą pažangą,  taiko pergrupavimo būdus pagal mokinių mokymosi poreikius

2.2.2.

Ne visi mokytojai vykdo KGR veiklą.

4.1.1.

Veiklos rodiklis

Įvertinimas (lygis)

Vertinimo pagrindimas

4.3.1. Kompetencija

3

Visi mokytojai yra savo dalyko profesionalai, besidomintys dalyko naujovėmis ir jas veiksmingai taikantys pamokose, kurias veda įdomiai ir veiksmingai, net tik suteikdami mokiniams žinių, bet ir mokydami jas pritaikyti praktikoje. 88 proc. mokytojų mėgsta savo darbą. 13 proc. mokytojų susiduria su įvairiais sunkumais, kuriems išspręsti pristinga pedagoginių kompetencijų.

Visų mokytojų požiūris į darbą, kolegas, mokinius, tėvus yra pozityvus.  Visi mokytojai ir 67 proc. mokinių teigia, kad mokytojai laikosi pedagoginės etikos. 62 proc. mokinių ir 94 proc. mokytojų nurodo, kad skatinamas mokinių gebėjimas įsivertinti ir pasitikėti savimi. 75 proc. mokytojų ir 69 proc. mokinių teigia,  kad mokytojai sudomina mokomuoju dalyku. 94 proc. mokytojų ir 89 proc. mokinių teigia, kad mokytojai padeda mokiniams spręsti mokymosi problemas, atsižvelgia į kiekvieno mokinio individualias galimybes. 94 proc. mokytojų ir 88 proc. mokinių nurodo, kad mokytojai ruošia   dalykinėms olimpiadoms, konkursams, konferencijoms. Visi mokytojai ir 79 proc. mokinių teigia, kad  naudoja  įvairius šiuolaikiškus  mokymo metodus. 74 proc. mokytojų ir mokinių teigia, kad mokytojai naudojasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Visi mokytojai moka vadovauti mokymuisi ir geba sukurti tinkamą aplinką, skatina mokinius gautą informaciją vertinti kritiškai. 94 proc. mokytojų dalijasi savo gerąja patirtimi.

4.3.2.Nuolatinis profesinis tobulėjimas

2-3

Gimnazijoje susitarta dėl kvalifikacijos kėlimo būdų ir formų, apmokėjimo už seminarus, kursus, kelionės išlaidas tvarkos. Administracija mokytojams sudaro sąlygas mokytis įvairiomis formomis: seminaruose, kursuose, nuotoliniuose kursuose.

Mokytojai kelia savo dalykinę kvalifikaciją ir tobulina kompetencijas su mokiniais dalyvaudami rajoniniuose, respublikiniuose  konkursuose bei projektuose.

Visi mokytojai mokslo metų pabaigoje įsivertina savo veiklą.

95% mokytojų nusimato profesinio tobulėjimo veiklas ir sritis.

Visi  mokytojai iš mokyklos administracijos laiku gauna informaciją apie galimybę tobulinti  asmeninį meistriškumą.

82%  respondentų teigia, kad mokytojai atsakingai dalyvauja darbo grupėse veiklos pokyčiams įgyvendinti.

95%  mokytojų nuolat kelia kvalifikaciją, siekia nuolatinio asmeninio meistriškumo ir juo paremia nuostatą, kuo geriau atlikti savo darbą, bendradarbiauja su kolegomis, vesdami integruotas pamokas ir pamokas netradicinėse erdvėse.

Dauguma mokytojų pamokose pritaiko kursuose bei seminaruose įgytas žinias bei kompetencijas.

Visi mokytojai gimnazijoje dalijasi patirtimi, sulaukia dalykinės, socialinės bei asmeninės paramos iš kolegų

 30%  mokytojų dalijasi patirtimi rajone.

 Gimnazijoje numatomos įvairios ugdymosi veiklos tobulinimo kryptys, būdai, priemonės.

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

Visi mokytojai   naudoja  įvairius šiuolaikiškus  mokymo metodus.

2.2.1.

Mokytojai puikūs savo srities specialistai.

4.3.1.

Gerosios patirties sklaida.

4.2.1.

Mokytojai jaučiasi atsakingi už metodinės grupės, kuriai priklauso, tikslų pasiekimą.

4.1.1.

Pokyčiams vykdyti gimnazijoje yra suformuojamos darbo grupės.

4.1.3.

Mokytojai iš kolegų sulaukia dalykinės paramos.

4.2.1.

Mokyklos vadovai paaiškina pokyčių priežastis.

4.2.1

Teiginiai

Nuoroda į rodiklius

Mokinių sudominimas mokomaisiais dalykais.

3.2.1.

Mokytojų kompiuterinio raštingumo tobulinimas.

3.2.2.

Ne visi mokytojai teikia vienodą dėmesį taisyklių laikymuisi.

4.1.1.

Mokytojai nepakankamai skatinami pateikti idėjas pokyčiams.

4.1.2.

Ne visi mokytojai mato vykdomų pokyčių naudą.

4.1.3.

3.4.3. Kokį poveikį mokyklos pažangai turėjo pasirinktos veiklos tobulinimas?

Padidėjo aukštesniuoju pasiekimų lygiu įvertintų VBE darbų skaičius – 11% (buvo 6,5), iš jų vienas darbas įvertintas 100 balų.

Sumažėjo iš viso praleistų pamokų skaičius.

 Tarptautiniame 5-12 klasių mokinių rašinio konkurse laimėta II-oji vieta. Rajono olimpiadose ir konkursuose laimėtos keturios I-os, keturios II-os ir viena III-ia vieta. 21 gimnazijos mokinys tapo respublikinio vertimų ir iliustracijų konkurso ,,Tavo žvilgsnis“ laureatais.

Įgyvendinami projektai „Kokybės krepšelis“ir „Mokomės. Dalijamės. Augame“

3.4.4. Kokį poveikį mokinio brandai, pasiekimams ir pažangai turėjo pasirinktos veiklos tobulinimas?

(aprašymas iki 50 žodžių)

69% mokinių padedami mokytojų moka įsivertinti savo pažangą. 77% mokinių teigia, kad mokytojai padeda pažinti jų gabumus.

2019-2020 m. m. pasiekimų įvertinimo balo vidurkis 7,75, pakilo 0,02. 0,4% padidėjo mokinių, baigusių aukštesniuoju pasiekimų lygiu, skaičius. 100% II–os klasės mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą, 65,7% (buvo 61,9) jų tęsia mokymąsi gimnazijoje.