2020 m. spalio 26-30 dienomis, Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje bus vykdomas „Lamata“ projektas.
Projekto tikslas – organizuoti mokslines-praktines veiklas, suteikiant mokiniams gamtamokslinių-socialinių žinių, sudarant sąlygas pozityviam bendravimui ir bendradarbiavimui.
Projekto metu mokiniai:
Ugdys gamtos ir socialinių mokslų kompetencijas naudojant tyrimo metodą.
Gilins žinias, teoriją siejant su praktika.
Mokysis analizuoti, vertinti tyrimų rezultatus, daryti išvadas.
Vystys pozityvius tarpasmeninius santykius.
Mokslinių-kraštotyrinių-ekologinių užsiėmimų-edukacijų metu bus ugdomas mokinių tautiškumas, pagarba gamtai, formuojami gyvenimiški įgūdžiai, gebėjimas dirbti grupėse, bendrauti ir bendradarbiauti, kartu su kitais planuoti, eksperimentuoti, kurti.
Kiekvieną dieną programos dalyviai galės save išbandyti įvairiose veiklose: kurs, stebės, eksperimentuos, bandys, mokysis. Stokojantiems vienai ar kitai veiklai įgūdžių padės programos partneriai ir organizatoriai. Programos dalyviams veiklas organizuos Kintų Vydūno kultūros centras, mokytojai ir socialinė pedagogė.
Mokiniai tirs ir analizuos Šilutės rajono oro, dirvožemio, vandens kokybę, jų bioįvairovės pokyčius, analizuos teršėjus, keliančias grėsmę gamtos būklei priežastis, prognozuos pokyčių pasekmes. Vykdys tyrimus, mokysis taikyti įvairias metodikas ir formuoti teorijas. Mokysis apie augmeniją, gyvūniją, mikroorganizmus. Mokiniai įgys teorinių žinių, išmoks kaupti, sisteminti, apdoroti bei pateikti IT. Gebės taikyti įvairius metodus, naudotis laboratorine įranga ir priemonėmis. Mokiniai bus skatinami kūrybiškai mąstyti, analizuoti.
Knyga – geriausias išmintingo žmogaus draugas. (Sėkmės mokytojas Robin Sharma)
Knygą skaitome, vertiname, atrandame informacijos. Vykdydami projektą „Lamata“ taip pat naudojomės knygomis, skaitėme teoriją, gilinomės į praktines užduotis, panaudojome kaip darbo priemonę.
Tyrimų metu aplankėme keletą piliakalnių ir pilkapių: Žakainių, Venckų, Pypliškės. Domėjomės istorija, geografiniais ypatumais. Mokėmės nustatyti aukštį nuo upės. Šiam tyrimui atlikti panaudojome knygą ir mokinį, kuris žinojo savo ūgį iki akių. Užduotį atliko dvi grupės. Apskaičiavus vidurkį nustatėme Žakainių piliakalnio aukštį – 6,7 m.
Kita veikla. Smėlyno ir žvyryno tyrimas, dalelių dydžių nustatymas, mineralinių dalelių išskyrimas.
Smėlis – nuosėdinė birioji nuolaužinė uoliena iš 0,05– 2 mm dydžio apzulintų arba aštriabriaunių uolienų ar mineralų grūdelių (kvarco, feldšpatų, žėručio, raginukės), kurių mokiniai pagal pavyzdžius ieškojo Venckų karjere.
Žvyras – smėlio, žvirgždo ir gargždo (su riedulių priemaiša) gamtinis mišinys. Tyrimai buvo vykdomi greta Midverių kaime esančiame žvyryne , kuris susidarė iš ledyno tirpsmo srautų suklostytų nuosėdų.
Molyje gali būti įvairių uolienų ir mineralų nuolaužų, organinės medžiagos ir naujai susidariusių mineralų. Sudrėkintas molis tampa plastiška minkle.
Mokiniai tyrė ir analizavo Šilutės rajono oro ir vandens kokybę, analizavo teršėjus, keliančias grėsmę gamtos būklei, priežastis.
Pirmoji tyrimo vieta Žemaičių Naumiesčio Žaliakalnis ir Šusties upelis, antroji tyrimo vieta Žakainių piliakalnis ir Tenenio upelis.
Oro užterštumą mokiniai nustatė bioindikatoriais.
Klevinis žvyniokas – tai ant klevų lapų augantis grybas. Jis sukelia lapų juodulius, todėl atsiranda netaisyklingos formos 1-2 cm skersmens dėmės su šviesesniu pakraščiu. Aplinkoje esantis sieros dioksidas stabdo grybo vystimąsi, todėl ten, kur jo gausu, dėmių ant lapų nėra. Jei lapai dėmėti, tai aplinka švari.
Klevo lapų juodulių radome ant visų tirtų klevo medžių. Tai reiškia, kad oras yra švarus.
Kerpės itin jautrios sieros dioksidui, Sieninės geltonkerpės toleruoja sieros dioksidą ir aplinka, kurioje gausu šių kerpių, yra gana stipriai juo užteršta. O jei ant medžių daugiausia tokių kerpių rūšių kaip uosinė ramalina ar sodinė briedragė, vadinasi, sieros dioksido koncentracija mažesnė.
Mūsų lankytose vietose ant medžių vyravo krūmiškos kerpės.
Išvada: oro tarša SO2 labai maža, nes vyrauja krūmiškos ir lapiškos kerpės.
Paėmę vandens mėginius mokiniai tyrė vandens kietumą, pH, chlorą, nitratus. Indikatoriaus lapelius įmerkę į vandens mėginius mokiniai pastebėjo, kad Tenenio upelio vandens pH-8, vanduo minštas, ir neviršijo chloro ir nitratų normų.
Šusties upelio vandens tyrimai parodė, kad jame vanduo kietesnis ir jo pH-7, chloro ir nitratų normų neviršijo.
Išvada: Tirtų upelių vanduo yra švarus.
Puslapis atnaujintas: 2022 kovo 28
