Gimnazijos herbas
Gimnazijos herbas

Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazija

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

                       PATVIRTINTA

                                                              Žemaičių Naumiesčio vidurinės mokyklos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 19  d. įsakymu

                                                                   Nr. V1-15  (2014 m. liepos  14 d. įsakymu

Nr.V1-54 patvirtinta redakcija)

                                                       (2015m. liepos 15 d. įsakymu V1-51 patvirtinta redakcija)


Mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) nustato mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo bei įvertinimo būdus ir formas, vertinimo tikslus ir uždavinius, nuostatas ir principus, reglamentuoja vertinimą ugdymo procese ir baigus programą, įvardija vertinimo proceso dalyvius, jų vaidmenis.
  2. Aprašas parengtas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta  Lietuvos Respublikos  Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256,  atsižvelgus į  Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2013 m. lapkričio 4 d.  Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos išorinio vertinimo ataskaitoje Nr. A-34 pateiktas išvadas ir siūlymus.
  3. Apraše naudojamos sąvokos atitinka Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje bei Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme naudojamas sąvokas;

3.1. suminis pažymys – trijų apklausos raštu, žodžiu, klasės ar namų darbų įvertinimo pažymių aritmetinis vidurkis;

  1. Atsižvelgiant į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:

4.1.diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio mokymosi pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes įveikiant sunkumus;

4.2.formuojamasis vertinimas  – nuolatinis vertinimas ugdymo procese, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą, Formuojamasis vertinimas skatina mokinius analizuoti esamus pasiekimus ir mokymosi spragas, stiprina motyvaciją, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3.apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, kuris naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

4.4.norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

4.5.kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas yra tam tikri kriterijai (pasiekimų lygiai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Vertinimo tikslai:

5.1.      padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

5.2.      pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

5.3.      nustatyti mokinio, mokytojo, mokyklos darbo sėkmę.

  1. Vertinimo uždaviniai:

6.1.      padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses;

6.2.      padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas;

6.3.      diferencijuoti ir individualizuoti darbą;

6.4.      suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus;

6.5.      stiprinti ryšius tarp gimnazijos, mokinio ir tėvų;

6.6.      nustatyti gimnazijai savo darbo kokybę.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

  1. Vertinimo nuostatos:

7.1.      vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais;

7.2.      vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, pasiekimai ir pažanga;

7.3.      mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą;

7.4.      vertinimo procese mokinių pasiekimai tarpusavyje nelyginami.

  1. Vertinimo principai:

8.1.      humaniškumas – pripažįstamas kiekvieno mokinio individualumas, asmens vertingumas, tikima geriausiais mokinio pradais, jo galiomis įveikti sunkumus;

8.2.      objektyvumas – vertinimas atspindi realų mokinių žinių lygį, gebėjimą jas suvokti ir taikyti praktikoje, siekiama padėti mokiniams suvokti vertinimo rezultatus, įvertinimą papildant žodiniu komentaru (paaiškinama, kodėl gautas vienas ar kitas įvertinimas);

8.3.      tikslingumas – vertinimu siekiama padėti mokiniui suvokti savo mokymosi rezultatų lygį bei mokymosi spragas, ugdyti atsakomybės jausmą, žadinti pasitikėjimą savo jėgomis, skatinti norą mokytis;

8.4.       įvairiapusiškumas – taikomi įvairūs vertinimo metodai (apklausa raštu ir žodžiu, testai, rašiniai ir t. t.) ir būdai (norminis ir kaupiamasis);

8.5.      sistemingumas – mokiniai skatinami mokytis sistemingai, didėja jų atsakomybės jausmas, matoma, kaip mokinys mokėsi  pusmečio ar mokslo metų eigoje; tėvai nuolat informuojami apie vaikų mokymąsi, bei jo rezultatus.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 

  1. Mokinių žinios vertinamos vadovaujantis mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijomis, ŠMM rekomendacijomis:

9.1.      pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokinių pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema:

9.1.1.1-3 (nepatenkinamai);

9.1.2.4-6 (patenkinamai);

9.1.3.7-8 (gerai);

9.1.4.9-10 (labai gerai);

9.2.      planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus;

9.3.      vertindami mokytojai vadovaujasi metodinėse grupėse parengtais ir aprobuotais dalyko vertinimo kriterijais.

  1. Mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų vertinimas:

10.1.  pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pasiekimų vertinimo būdai nustatomi  mokslo metų ugdymo plane;

10.2.  pasirenkamųjų dalykų, modulio vertinimo kriterijus aprobuoja metodinės grupės;

10.3.  įskaita vykdoma ir jos įvertinimas rašomas metodinėse grupėse nustatyta tvarka;

10.4.  vertinimas fiksuojamas įrašais dienyne:

10.4.1.  patenkinami įvertinimai – 4–10 balų, įrašai: „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), „padarė pažangą“ („pp“);

10.4.2.  nepatenkinami įvertinimai – 1–3 balai, įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“), „nepadarė pažangos“ („np“), „neatestuota“ („neat“);

10.4.3.  įvertinimas įrašomas darbo, už kurį rašomas įvertinimas, atlikimo dienos skiltyje;

10.4.4.  įvertinimai, įrašyti ankstesne data ar praleidus nustatytus terminus, turi turėti komentarą.

10.4.5. mokiniai, kurie mokosi pagal pritaikytą ar individualizuotą programą, vertinami ta pačia  tvarka.

  1. Adaptaciniu laikotarpiu mokiniai vertinami  formuojamuoju, kaupiamuoju vertinimu bei   8-10 balų.
  2. Mokytojai su dalyko pasiekimų vertinimo tvarka mokinius supažindina per pirmąsias pamokas. Vertinimo tvarka taip pat skelbiama kabineto informaciniame stende ar specialiame aplankale.
  3. Mokytojai, pradėdami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus.
  4. Mokinių mokymosi pasiekimai balais įvairiomis formaliojo vertinimo formomis vertinami periodiškai tokiu dažnumu per pusmetį:

14.1.  jei dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, vertinama ne mažiau kaip 3 kartus;

14.2.  jei dalykui mokyti skirtos 2 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 5 kartus;

14.3.  jei dalykui mokyti skirtos 3-5 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 7 kartus.

  1. Formalusis vertinimas. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas įvertinimas:

15.1.  kontrolinis darbas:

15.1.1.  iš anksto  planuotas darbas raštu ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės, skirtas patikrinti, kaip išmokta programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis ir pan.);

15.1.2.   per vieną dieną mokiniui gali būti vienas kontrolinis darbas;

15.1.3.  mokytojas, ne vėliau kaip paskutinę mėnesio darbo dieną bet ne vėliau, kaip prieš savaitę iki kontrolinio darbo, pagal dalykų ilgalaikius planus, vadovaudamasis šio aprašo 15.1.2 punktu e. dienyne numato kontrolinių darbų datą;

15.1.4.  datas mokytojai derina tarpusavyje, pirmenybę teikiant mažiau savaitinių pamokų turinčiam dalykui;

15.1.5.  pirmą dieną po mokinių atostogų kontrolinis darbas neplanuojamas;

15.1.6.  mokytojas, dėl svarbių priežasčių (liga, kvalifikacijos tobulinimas ar pan.) negalėjęs  laiku parašyti kontrolinio darbo, numato naują datą, koreguodamas kontrolinių darbų grafiką;

15.1.7.  jei mokinys dėl ligos ar kitų, dokumentais patvirtintų, pateisinamų priežasčių praleido daugiau kaip 80 proc. programos dalies, iš kurios rašomas darbas, pamokų, jis mokytojo ir mokinio sutarimu nuo kontrolinio darbo gali būti atleidžiamas;

15.1.8.  mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo mokytojo nustatyta forma atsiskaityti per 10 darbo dienų po atvykimo į gimnaziją dienos. Neatvykus atsiskaityti dienyne rašomas 1 (užduotis neatlikta);

15.1.9.  jei mokinys, neatvykęs į kontrolinį darbą, negali nurodyti pateisinamos priežasties, jis, susitaręs su mokytoju, privalo atsiskaityti per 5 darbo dienas nuo kontrolinio darbo dienos (neįskaitant dienų, praleistų dėl pateinamų, dokumentais patvirtintų, priežasčių). Neatvykus atsiskaityti dienyne rašomas 1 (užduotis neatlikta);

15.1.10.    kontrolinis darbas įvertinamas per 5 darbo dienas;

15.1.10.1. darbas įvertinamas taškais;

15.1.10.2. surinkti taškai konvertuojami į pažymį:

Taškų suma (proc.) 100–91 90–81 80–71 70–61 60–51 50–36 35–21 20–10 9 ir mažiau Neatliktas darbas
Balai 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

15.1.11.     su ištaisytais darbais supažindinami mokiniai, pravedama išsami kontrolinio darbo analizė;

15.1.12.    kontrolinis darbas neperrašomas;

15.1.13.    kontroliniuose darbuose turi būti įvairaus lygio užduočių, remiantis BLOOM-o taksonomija. Testai visų lygių grupėms turi būti maksimaliai suderinti;

15.1.14.    užduočių lape turi būti nurodyta gimnazijos pavadinimas, klasė, dalykas, tema, mokinio pavardė,  vardas, data;

15.2.        apklausa (raštu, žodžiu):

15.2.1.  apklausa atliekama ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos. Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami;

15.2.2.  apklausos raštu trukmė iki 15 min. Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;

15.2.3.  su apklausos žodžiu rezultatų motyvuotu įvertinimu mokinys supažindinamas tą pačią pamoką;

15.2.4. apklausa vertinama  pažymiu arba suminiu pažymiu;

15.2.5.  mokiniai, praleidę apklausą, atsiskaityti neprivalo;

15.3.        savarankiškas darbas:

15.3.1.  iš anksto neplanuotas (ar planuotas, jei reikalingos priemonės: žinynai, žodynai, skaičiuotuvai ir kt.) darbas raštu, kurio metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga ir kurio trukmė pamokoje iki 30 min.;

15.3.2.  jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš vieno skyriaus 2-3 nagrinėtų  ar naujai išdėstytų temų;

15.3.3.  patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai);

15.3.4.  darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;

15.3.5.   vertinamas balais arba kaupiamuoju vertinimu mokytojo sprendimu;

15.3.6.  atsiskaitymas už praleistą savarankišką darbą vykdomas mokytojo sprendimu;

15.4.        rašomieji darbai:  interpretacija, rašinys, kūrybinis darbas:

15.4.1.  rašomieji darbai rašomi 1-2 pamokas, apie juos pranešama prieš mėnesį, tikslinama prieš savaitę;

15.4.2.  darbai grąžinami ir įvertinimai paskelbiami per 10 darbo dienų nuo parašymo dienos;

15.4.3.  rašomieji darbai įtraukiami į kontrolinių darbų grafiką;

15.5.        laboratoriniai ir praktikos darbai:

15.5.1.  tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 min., jų metu tikrinami mokinių gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje;

15.5.2.  apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną pamoką;

15.5.3.  laboratoriniai (praktikos) darbai chemijos, fizikos ir biologijos pamokose vertinami pažymiu arba kaupiamuoju vertinimu mokytojo sprendimu;

15.5.4.   mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą, atsiskaityti neprivalo;

15.6.        praktiniai-kūrybiniai darbai:

15.6.1.  praktiniai-kūrybiniai darbai skiriami ugdyti moksleivių gebėjimus teorines žinias pritaikyti praktikoje. Praktinės-kūrybinės užduoties atlikimo laikas priklauso nuo darbo sudėtingumo;

15.6.2.  praktiniai-kūrybiniai darbai tikrinami ir vertinami pagal bendrus reikalavimus:

15.6.2.1.  gebėjimas savarankiškai išsirinkti užduočiai reikalingus darbo priemones, įrankius, įrenginius, mašinas, ruošinius ir medžiagą, paruošiamųjų darbų nuoseklumas;

15.6.2.2.  ar mokiniai turi pakankamai teorinių žinių bei praktinių gebėjimų, kad galėtų savarankiškai teisingai ir racionaliai atlikti užduotą praktinį-kūrybinį darbą;

15.6.2.3.  kaip planuoja savo praktinį-kūrybinį darbą;

15.6.2.4.  kaip pasiruošia savo darbo vietą ir įrankius;

15.6.2.5.  ar sugeba naudotis papildoma technine ir technologine dokumentacija;

15.6.2.6.  kaip atlieka pagrindinį praktinį darbą;

15.6.2.7.  kaip dirbdami laikosi darbų saugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų;

15.6.2.8.  kaip tiksliai pagamintas dirbinys, jo dalys, ar atitinka brėžiniuose nurodytus matmenis;

15.6.2.9.   kaip laikosi darbo drausmės, kaip baigia darbą ir susitvarko darbo vietą;

15.6.2.10.    kaip mokiniai parašo ir atlieka darbo ataskaitas, susumuoja darbo rezultatus ir juos apibendrina;

15.7.     projektiniai darbai:

15.7.1.  trumpalaikiai projektai rengiami iš vienos temos, bet gali būti integruoti;

15.7.2.  apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

15.7.3.  projektą gali atlikti individualiai arba grupelės po 2-3 mokinius;

15.7.4.   galutinis vertinimas susideda iš vertinimų:

15.7.4.1.  už atsakymą į temą, pateiktą medžiagą, darbo estetiškumą;

15.7.4.2.  už darbo pristatymą;

15.7.4.3.  kiekviena dalis vertinama   balais ir vedamas aritmetinis vidurkis;

15.7.4.4.  galutinis įvertinimas įrašomas į dienyną projekto pristatymo dieną;

15.7.5.  III-IV g. klasėse ilgalaikiai projektiniai darbai vertinami „Projektų vykdymo tvarkos apraše“ nustatyta tvarka;

15.8.        referatai:

15.8.1.  mokiniai, suderinę su dėstančiu mokytoju, per pusmetį gali rašyti pasirinkta ar nurodyta tema tik vieną mokomojo dalyko referatą;

15.8.2.  pristačius referatą, jo įvertinimas įrašomas į dienyną;

15.9.        dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varžybose:

15.9.1.  už prizines vietas mokyklinėse olimpiadose rašomas – 10, vertinimas už kitas vietas (dalyvavimą) numatomas olimpiados vykdymo nuostatuose;

15.9.2.  už dalyvavimą šalies ir rajoninėse olimpiadose, konkursuose rašoma – 10, už prizinę vietą ar tapus laureatu papildomai įrašomas 10;

15.10.    kaupiamasis vertinimas:

15.10.1.    kaupiamasis vertinimas – tai informacijos pagal iš anksto nustatytus kriterijus apie mokinio išmokimą ir pasiekimus pamokoje, namų darbų atlikimo kokybę kaupimas, kai mokinys per sutartą laiką gauna susitartą taškų (balų, kreditų) skaičių;

15.10.2.    kaupiamojo vertinimo tikslas – skatinti mokymosi motyvaciją, matuoti pažangą;

15.10.3.    III-IV g. kl. mokytojas, pritarus metodinei grupei, kaupiamojo vertinimo gali nenaudoti;

15.10.4.     kaupiamojo vertinimo konvertavimą į 10 balų sistemą nustato mokytojas;

15.11.    bandomieji egzaminai, standartizuoti testai formaliuoju vertinimu gali būti vertinami mokytojui pasiūlius, metodinei grupei pritarus.

15.12. klasės  ir namų darbų vertinimas:

15.12.1. klasės darbas ir namų darbai vertinami suminiu pažymiu arba kaupiamuoju vertinimu;

15.12.2. suminis pažymys dienyne įrašomas po trečio įvertinimo.

  1. Neformalus vertinimas:

16.1.     formuojamasis vertinimas:

16.1.1.   tai su  balais nesiejamas vertinimas, kurio tikslas  yra  ne kontroliuoti, o padėti mokytis, ugdytis, ugdyti taisyklingą gimtosios kalbos vartojimą (kalbinius ir rašymo įgūdžius);

16.1.2.  vertinama žodžiu  kiekvieną pamoką reflektuojant, papildant ir taisant atsakymus;

16.1.3.  raštu komentuojant atliktus darbus (savarankiškus, kontrolinius, namų darbus ir kt.), nurodant  sėkmes ir nesėkmes, geresnio rezultato siekimo galimybes;

16.2.        bandomieji egzaminai:

16.2.1.  bandomieji  egzaminai padeda mokiniams įsivertinti, tinkamai pasirinkti egzaminus ir jiems ruoštis;

16.2.2.  organizuojami IV gimnazijos klasėse sausio-vasario mėnesiais, o II gimnazijos klasėse kovo-balandžio mėnesiais su  atskirų mokomųjų dalykų mokytojais suderintu grafiku;

16.2.3.   bandomąjį egzaminą laiko visi tą mokomąjį dalyką besimokantys mokiniai;

16.2.4.  bandomasis egzaminas trunka  tiek laiko, kiek jo  skiriama to dalyko egzaminui;

16.2.5.  darbai ištaisomi per 10 darbo dienų ir aptariami su mokiniais;

16.2.6.  bandomasis egzaminas gali būti vertinamas formaliuoju vertinimu mokytojui pasiūlius, metodinei grupei pritarus;

16.3.        standartizuoti testai:

16.3.1.  standartizuoti testai  įvertina mokinių  pasiekimų lygį, gimnazijos darbo efektyvumą, užtikrina geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį. Tėvams testų rezultatai teikia objektyvią informaciją apie jų vaikų testuojamo dalyko pasiekimų lygį, nustatomą pagal objektyvius, visoms mokyklos bendrus kriterijus. Mokytojams tai padeda įvertinti mokinių pažangą ir organizuoti savo darbą klasėje, atsižvelgus į jų pasiekimų rezultatus;

16.3.2.   testai vykdomi 4-se ir 8-se klasėse Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir grafiku;

16.3.3.   testai ištaisomi per 10 darbo dienų, rezultatai aptariami su mokiniais;

16.4.         mokinių pasiekimų  lygio nustatymo testai:

16.4.1.  testais nustatomi pirmosios ir antrosios užsienio kalbų pasiekimų lygiai;

16.4.2.  testai privalomi ir vykdomi gegužės mėnesį II gimnazijos klasėse  gimnazijos ugdymo plano nustatyta tvarka (centralizuotai ar dalyko mokytojų parengtais lygio nustatymo testais);

16.4.3.  testų rezultatai orientuoja mokinį pasirinkti atitinkantį  užsienio kalbų mokymosi  kursą III-IV g. klasėse;

16.4.4.  kitų dalykų lygio nustatymo testai vykdomi rugsėjo mėn. pirmąją pamoką;

16.4.5.  testus rengia dalyko mokytojai;

16.4.6.  testų rezultatai orientuoja mokinį pasirinkti atitinkantį  dalyko lygmenį;

16.5.        vertinimas pradinėse klasėse:

16.5.1.  pradinių klasių mokinių pasiekimai balais nevertinami;

16.5.2.  vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas;

16.5.3.  atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną atliekamas ne daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

16.5.4.  informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami balų pakaitai;

16.5.5.  apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per pusmetį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius;

16.5.6.  pasiekimų lygiai – patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

16.5.7.  dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

16.5.8.  baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

  1. Mokinio, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) abejonės dėl vertinimo objektyvumo sprendžiamos Ugdymo plano nustatyta tvarka.

V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

  1. Mokiniui, kurio mokslo metai skirstomi pusmečiais, dalyko metinis įvertinimas išvedamas iš I ir II pusmečio įvertinimų:

18.1.   neatestuotam pirmą pusmetį – savarankiškai atsiskaičius už to pusmečio programą;

18.2.   mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą antrojo pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas;

18.3.   mokinys, praleidęs 80% dalyko pamokų, yra neatestuojamas. Jei mokinys šias pamokas praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku ir forma.

  1. Išvedant   pusmečio, metinius įvertinimus skaičiuojamas aritmetinis vidurkis:

19.1.  metinio įvertinimo balas – I ir II pusmečio įvertinimų aritmetinis vidurkis (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus, pvz.: 6,5-7; 6,4-6).

  1. Siūlymą mokiniams, turintiems nepatenkinamą metinį įvertinimą, skirti  papildomą darbą,  kelti į aukštesnę klasę arba palikti kartoti ugdymo programos teikia  juos ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys, atsižvelgę į tėvų nuomonę;

20.1.  nustatoma papildomo darbo atlikimo trukmė, konsultacijų formos ir būdai, jų laikas, mokinio atsiskaitymo datos;

20.2.  per papildomus darbus mokinys turi atsiskaityti už nepatenkinamai įvertintas temas;

20.3.   papildomų darbų įvertinimų vidurkis tampa pusmečio įvertinimu;

20.4.  mokinio papildomą darbą įvertinus nepatenkinamu įvertinimu arba praėjus nustatytam laikui, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą),  siūlymai, išklausius tėvų pageidavimą, teikiami pakartotinai.

 

VI. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

  1. Dalyko mokytojas:

21.1.        pamokose balais ar kitokia forma vertina mokinių žinias ir supratimus, bendruosius ir dalyko gebėjimus;

21.2.        kuria mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką – parenka tinkamus ir įvairius vertinimo metodus, būdus, formą, tvarką, įvairiais pamokos etapais matuoja ir vertina išmokimą, daromą pažangą;

21.3.        efektyviai derina formalų ir neformalų vertinimą;

21.4.        vertindamas skatina mokinių mokymosi motyvaciją, stiprina jų pasitikėjimą savimi, siekia padėti mokiniams suvokti bei įveikti mokymosi spragas;

21.5.        nustato spec. poreikių mokiniams individualių programų vertinimo kriterijus;

21.6.        nustato savarankiškų darbų, testų, laboratorinių, praktinių darbų vertinimo kriterijus, kaupiamųjų taškų (kreditų) konvertavimą į balus;

21.7.        informuoja klasės vadovą ir tėvus  apie mokinių mokymosi pasiekimus, atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus, bei kitas problemas, dalyvauja pokalbyje su nepažangių mokinių tėvais;

21.8.        sistemingai ir laiku teikia informaciją mokiniams (nuolat fiksuoja mokymosi rezultatus  dienynuose,  išveda pusmečio įvertinimus);

21.9.        vertina pastangas, nurodo atsilikimo priežastis, svarstant mokinio kėlimo į aukštesnę klasę  klausimą;

21.10.    koreguoja vertinimo sistemą atsižvelgiant į klasės vadovo, mokinių ir jų tėvų siūlymus;

21.11.    metodinei grupei teikia detalizuotą dalyko vertinimo sistemą, remiantis šiuo aprašu ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata.

  1. klasės vadovas:

22.1.        seka ir vertina auklėtinių ugdymo ir saviugdos procesą;

22.2.         aptaria su ugdytiniais jų veiklą bei rezultatus (savianalizę), padeda mokiniams įžvelgti mokymosi veiklos rezultatų priežastis, numatyti tolesnius ugdymosi tikslus bei jų įgyvendinimo būdus;

22.3.        kartą per mėnesį (po kiekvieno mėnesio 5 dienos) informuoja tėvus, neturinčius galimybės naudotis e dienynu, apie mokinių mokymąsi bei kitą veiklą gimnazijoje;

22.4.         nepažangių  mokinių tėvus kviečia pokalbiui;

22.5.        gavęs informaciją apie  atsiradusius mokinio mokymosi sunkumus informuoja direktoriaus pavaduotoją (neformaliąjam ugdymui ir pagalbai), tariasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo,  vaiko individualaus ugdymo plano sudarymo. Tarpininkauja tarp mokinių ir mokytojų, mokytojų ir tėvų sprendžiant mokinių mokymosi bei vertinimo problemas;

22.6.        vidaus tvarkos taisyklėse numatytais terminais  pateikia  klasės mokinių  pusmečių, metinių vertinimų  suvestines;

22.7.        pusmečio pabaigoje apibendrina mokinio padarytą pažangą ar spragas;

22.8.        teikia informaciją apie auklėtinį, svarstant  jo kėlimo į aukštesnę klasę klausimą.

  1. Gimnazijos vadovai:

23.1.        direktoriaus pavaduotojas (pagrindiniam, viduriniam ugdymui):

23.1.1.  rengia ir pateikia  klasių ir/ar mokinių mėnesio, pusmečių, metinių pasiekimų vertinimų  suvestines;

23.1.2.  sistemina ir analizuoja gautus vertinimų duomenis, analizuoja bei vertina pasiekimų pokyčius, jų priežastis, ieško būdų mokymo proceso efektyvinimui;

23.1.3.  koordinuoja kontrolinių darbų planavimą ir vykdymą;

23.1.4.  stebi mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo periodiškumą ir dažnumą;

23.2.        direktoriaus pavaduotojas (neformaliąjam ugdymui ir pagalbai):

23.2.1.  gavęs informaciją apie  atsiradusius mokinio mokymosi sunkumus, problemą aptaria Vaiko gerovės komisijoje kartu su tėvais;

23.2.2.   organizuoja (koreguoja) mokymosi pagalbos  teikimą;

23.3.        direktorius:

23.3.1.   nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

23.3.2.  skatina mokytojus ieškoti efektyvesnių vertinimo būdų, palaiko jų iniciatyvą;

23.3.3.  neformaliu vertinimu (pagyrimo raštai, padėka tėvams ir kt.) skatina pažangius, įspėja (pokalbiai, įspėjimai, pranešimai tėvams ir kt.) nepažangius mokinius;

23.3.4.  organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus direkcinėje, mokytojų,  gimnazijos tarybose ir su tėvais;

23.3.5.  Gimnazijos bendruomenės informavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka skelbia pasiekimų suvestines viešai ir tarnybiniam naudojimui.